Policija pradėjo įvykio tyrimą
„Pagal pasirodžiusią informaciją viešojoje erdvėje. Kauno apskrities vyriausiame policijos komisariate pradėtas aplinkybių patikslinimas“, – sekmadienio popietę pranešė Kauno policija.
Neoficialiomis 15min žiniomis, BMW automobilį galimai vairavo policijos pareigūnas. Oficialiai policijos atstovai sekmadienį to nei patvirtino, nei paneigė, žadėdami pirmiausiai patys viską nuodugniai išsiaiškinti.
Pateikiame Tomo pasakojimą apie įvykį:
Viliuosi, kad tarp skaitančių šias eilutes atsiras bent vienas, tarp kurio pažįstamų ar draugų yra nuotraukoje užfiksuoto automobilio vairuotojas. Jei išties taip nutiko, tam skaitytojui reiškiu nuoširdžią užuojautą, nes jo bičiulis yra apgailėtina padugnė. Faktas! Noriu pasidalinti praėjusios nakties įvykiu, kuris gerokai sujaukė mintis ir neleido ramiai užmigt.
Likus kelioms minutėms iki vidurnakčio (pagal telefono skambučių išklotinę matau, kad tai buvo apie 23.54 val.) sustoju ties Kauno Taikos pr. ir Birželio 23-iosios g. (vadinamąja „Telekomo“) sankryža. Priekyje stovi juodas senesnės kartos BMW „bumeris“ užtamsintais stiklais.
Labai tikiuosi, kad tiksliai nurodytas valstybinis numeris tapo bent šiokiu tokiu orientyru pareigūnams vidury nakties ieškant neprognozuojamo šunsnukio su veikiausiai įkaite tapusia keleive. Viliuosi, kad istorijos atomazga nebus pati juodžiausia.
Šiaip nemėgstu tų stereotipinių vairuotojų skirstymų ir etikečių klijavimų vien pagal automobilio markę. Manau, kiekvienas gali vairuoti tai, kas jam patinka, ar tiesiog, ką išgali. Bet tik ne šį kartą. Tuos juodus ratus, išgarsėjusius banditiškuose rusų filmuose, vairavo totalus kelių gaidys! Manau, tolesnis pasakojimas šį faktą turėtų patvirtinti.
Savo automobilyje tyliai klausausi muzikos. Ant galinės sėdynės miega keli mažamečiai. Lauke gana vėsu, tad langai uždaryti. Nepaisant to, nežinia iš kur pasigirsta merginos klyksmas ir aiškiai girdimi žodžiai: „Gelbėkit! Padėkit, prašau!“
Netrukus pagalbos šauksmas pasikartoja. Tai trunka vos kelias akimirkas. Išjungiu radiją ir, nesuprasdamas, iš kur sklinda garsas, praveriu langą. Viskas aišku: priekyje esantis BMW, net ir stovėdamas vietoje, ima keistai judėti. Pro smarkiai „užniauktus“ stiklus nematyti, kas vyksta viduje, bet klyksmas pasikartoja dar sykį ir labai neaiškiai įregimas vairuotojo siluetas ima muistytis į šalis.
Tą pačią akimirką užsidega žalias šviesoforo signalas. Pajudu kartu su BMW ir seku iš paskos tuo pat metu rinkdamas Bendrojo pagalbos centro numerį.
Apėmęs lengvas stresas, lyg tyčia, užgniaužia atmintį. BPC operatorei nesugebu rišliai paaiškinti, jog paskui „BMW 730“ važiuoju A.Baranausko gatve, nes tiesiog pamirštu jos pavadinimą. Po ranka gulintis išmanusis, lyg tyčia, išsikrovęs. Gerai, kad bent užteko šalto proto įsimint ir aiškiai padiktuot valstybinį numerį „Citrina, citrina, Nijolė – šeši, šeši, šeši.“
Nesuprantu, kodėl tos 112 telefoninės procedūros tokios komplikuotos ir, mano galva, pernelyg ilgai gaišinančios brangų laiką, kai kiekviena sekundė gali būti aukso vertės. Bet tebūnie… Šįkart ne apie tai.
Tuo metu matau prasiveriančias priekines keleivio pusės BMW dureles. Prilėtinu, kad iššokusi mergina netyčia nepakliūtų po mano ratais. Deja, jos vėl užsidaro. Sekam toliau...
BPC jungia su policijos budėtoju. Nesu tikras, kiek užtruko, bet net jei tai buvo ir kelios sekundės, tuo metu telefone girdėta muzikėlė užkniso juodai! Per tą laiką BMW dar kartą stabtelėjo, pamačiau iš keleivio vietos išlendančias moters ar merginos kojas su šviesiomis kelnėmis. Bet ir tąkart keleivei ištrūkti nepavyko. BMW rūksta toliau.
Tuo metu atsiliepia policijos budėtoja, o mano nelemta „amnezija“ vis dar nesibaigia ir blogiausia, jog tokiu netinkamu metu. Rodos, kai reikia, žinau atokiausius savo miesto užkampius, o šįkart apmaudžiai pamirštu A.Baranausko gatvės pavadinimą. Tik vėliau grįžęs į namus susidėliojau mintyse žemėlapį ir maršrutą, jog tuo metu iš A. Baranausko gatvės jau buvome pasukę į B.Sruogos gatvelę, o galiausiai akimirkai atsidūrėm J.Mateikos g. akligatvyje, kažkokio pramoninio pastato kieme.
Įjungiu ilgas šviesas bandydamas įžiūrėt, kas vyksta automobilyje. Galvoje topteli mintis, kad vairuotojas su keleive gali būti ne vieni. Nežinia, kas dedasi ant galinės sėdynės.
Dabar galvoju, kad tą akimirką reikėjo tiesiog sustoti skersai kelio. Kažin ar tas skystakiaušis, sėdėjęs prie BMW vairo, būtų rizikavęs kliudyt mano šiek tiek sunkesnį ir gabaritais didesnį automobilį. Susimėčiau ir neišdrįsau, nes ant galinės sėdynės nuo kratymosi jau budinosi mažieji.
Toliau įvyko tai, ko ir reikėjo tikėtis. Gaidelis su BMW aiškiai suprato, jog aš, važiuodamas iš paskos, nesu atsitiktinis prašalaitis ir seku jam įkandin. Kol apsisukau, priešais save pamačiau labai greitai nutolstančius raudonus žibintus. Be to, visąlaik telefonu dar bendravau su policijos pareigūne ir bergždžiai mėginau paaiškint, kur vyksta veiksmas: „Ta gatvė, einanti nuo Vydūno alėjos, Zoologijos sodo ir Radvilėnų plento pro KTU Chemijos rūmus link buvusio „Telekomo“.
Nesuprantu, kodėl tos 112 telefoninės procedūros tokios komplikuotos ir, mano galva, pernelyg ilgai gaišinančios brangų laiką, kai kiekviena sekundė gali būti aukso vertės.
Pametęs išgamą iš akių, tegalėjau stovėt su įjungtais avariniais žibintais ir laukt atvykstančių patrulių. Labai tikiuosi, kad tiksliai nurodytas valstybinis numeris tapo bent šiokiu tokiu orientyru pareigūnams vidury nakties ieškant neprognozuojamo šunsnukio su veikiausiai įkaite tapusia keleive. Viliuosi, kad istorijos atomazga nebus pati juodžiausia.
Dar viena įdomi detalė: negalėdamas ramiai užmigt ir interneto žemėlapyje beviltiškai dėliodamas galimus bėglio maršrutus, sugalvojau į paieškos sistemą įvesti tą galvoje besisukantį raidžių ir skaitmenų kratinį: BMW CCN666. Ir ką jūs manote? Šio teksto iliustracija yra kaip tik tai, ką man pavyko aptikti! Net jei nuotrauka daryta daugiau kaip prieš metus, ta velnio mašina vis dar atrodo identiškai.
Pasirašau po kiekvienu savo žodžiu. Žinau, kad esama BMW markei ištikimų automobilių fanų. Bičiuliai, apvalykit savo bendruomenę nuo tokių menkystų, kokią man teko labai trumpai ir nesėkmingai matyt prieky savęs. Apskritai, jis vertas sėdėt ne prie vairo už tamsintų stiklų, bet ant šalto gulto už metalinių grotų.
Esu tikras, anksčiau ar vėliau taip įvyks, nes tu, sumautas smurtautojau, keldamas ranką prieš moterį ir versdamas ją spiegti nežmonišku balsu, esi tik nieko verta mėšlo krūva. Linkiu tau ilgo košmaro!
Komentaras: „Esu mergina, kuri važiavo tuo automobiliu“
Sekmadienio vakarą į 15min redakciją kreipėsi skaitytoja, kuri prisistatė esanti būtent ta moteris, kuri minima šioje istorijoje. 15min pateikia kiek sutrumpintą ir redaguotą jos komentarą, atspindintį kitokią versiją.
Pagalbos pakeltu tonu prašiau savo vyro, ieškodama vaiko čiulptuko. Nebuvo visiškai jokio smurto. Vykstant namo prie mūsų privažiavo policijos pareigūnai, suprato, kad tai nesusipratimas, ir išsiskirstėme.
„Džiugu, kad yra tokių pilietiškų žmonių, tačiau tai tiesiog yra žmogaus interpretacijos. Aš esu ta mergina, kuri važiavo tuo automobiliu, kuris priklauso asmeniškai man. Noriu visiškai paneigti šio straipsnio prielaidas. Su šeima vykome namo, taip pat su mažamečiu vaiku, kuris nuolatos verkė. Vairuotojui pasigirdo, kad šaukiamasi kitų žmonių pagalbos, pagalbos pakeltu tonu prašiau savo vyro, ieškodama vaiko čiulptuko, kuomet degė raudonas šviesoforo signalas. Tik po kurio laiko įsukus į gatvelę išlipau, jį suradau ir išvažiavome namo. Nebuvo visiškai jokio smurto, esu sveika ir laiminga.
Dar vykstant namo prie mūsų privažiavo policijos pareigūnai, su jais pasišnekėjome, suprato, kad tai nesusipratimas, ir išsiskirstėme.
Mano nuomone, liudininkas, prieš rašydamas straipsnį, turėtų tose įstaigose, į kurias kreipėsi, pasitikslinti apie įvykio baigtį. Šiuo straipsniu jis sukėlė didelį ažiotažą, įvėlė ir įskaudino ne tik mus, bet ir mūsų šeimas. Patyrėme didelę moralinę žalą“, – teigiama komentare.
