K.Čėplienė nuteista už tai, kad laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2019-12-31, neteisėtai versliškai vertėsi profesine veikla neturėdama licencijos veiklai, kuriai ji reikalinga: 2020-06-17 įregistravusi individualią veiklą, suteikiančią teisę verstis kirpyklų ir kitų grožio salonų veikla ir neturėdama Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos išduotos licencijos, suteikiančios teisę verstis slaugos ar medicinos praktika, sistemingai veiklos vykdymo vietose: Kaune, Vilniuje, Klaipėdoje ir Panevėžyje, naudodama medicinos priemones (prietaisus), tai yra, švirkštus su adata, už atlygį atliko ne mažiau kaip 80 medicininių-intervencinių procedūrų – lūpų, taip pat kitų veido sričių koregavimą hialurono rūgšties užpildais, kurių metu hialurono rūgštį medicinos priemonių (prietaisų) pagalba pažeidžiant odos audinių vientisumą, sušvirkšdavo asmenims į atitinkamos veido srities odą, ir už šių intervencinių procedūrų atlikimą gavo ne mažiau kaip 11 180 eurų pajamų.
Taip pat, K.Čėplienė nuo 2019-01-01 iki 2019-12-31 vykdydama individualią veiklą pagal individualios veiklos pažymą, netvarkė buhalterinės apskaitos taip, kaip numatyta atitinkamuose įstatymuose.
Teisminio nagrinėjimo metu K.Čėplienė savo kaltę pripažino iš dalies, teismui paaiškinusi, jog atliko jai inkriminuojamus veiksmus – hialurono rūgšties užpildus, naudodama švirkštus su adata, suleidusi klientėms į veido sritį, daugiausiai lūpų srityje, ir iš to gavusi pajamų, tačiau nurodė nežinojusi, jog tokiai veiklai yra reikalinga licencija.
K.Čėplienė prisipažino dėl aplaidaus buhalterijos tvarkymo, teismui nurodžiusi, kad vykdydama veiklą, turėjo ir pildė pajamų ir išlaidų knygą, tačiau įrašydavo tik dienos pajamų bendrą sumą, bet ne atskirai pagal kiekvieną veiklą, kaip turėtų būti. Pajamas už 2019 metus deklaravo, bet nurodė tik pajamas gautas iš individualios veiklos, o pajamų, gautų pagal verslo liudijimą, atskirai nedeklaravo.
K.Čėplienė, gindamasi nuo jai pareikšto kaltinimo argumentavo, kad ji yra įgijusi medicininių žinių, taip pat ir praktinių žinių atliekant injekcijas, pateikdama į bylą mokslų baigimo dokumentus.
„Kaltinamosios pateikti dokumentai patvirtina jos kvalifikaciją kosmetologijos srityje, neabejojama ir tuo, kad ji yra įgijusi teorinių bei praktinių žinių apie intervencines procedūras, tačiau šiame nuosprendyje jau aptarta, kad hialurono rūgšties injekcijos į lūpas ir kitas veido sritis yra priskiriamos gydytojo dermatovenerologo bei plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojo kompetencijai, o tokios, tai yra, gydytojo kvalifikacijos kaltinamoji nėra įgijusi.“ – konstatuota teismo nuosprendyje.
Nors gynyba teisiamojo posėdžio metu teigė, kad K.Čėplienė švirkštu ir adata suleisdama hialurono rūgšties užpildą klientėms į odą lūpų srityje, teikė grožio paslaugas ir tokioms paslaugoms teikti nėra reikalinga licencija, tačiau šiuos argumentus paneigė teisinis reglamentavimas, byloje dalyvavusių specialistų paaiškinimai.
Teismas, sprendžiant klausimą dėl kaltinamosios tyčios, pažymėjo, jog K.Čėplienė, kuri yra baigusi Visuomenės sveikatos studijų krypties kosmetologijos studijų programą ir gijusi technologo kvalifikaciją, suvokė, jog hialurono rūgšties sušvirkštimas į odą nėra priskiriamas kosmetologo kompetencijai, kad tokios procedūros negali būti atliekamos grožio salono sąlygomis, tačiau vis tiek versliškai ėmėsi tokios profesinės veiklos, siekdama gauti iš to pajamų.
„Kaltinamoji suvokė savo veiksmų pavojingumą ir norėjo taip veikti, tai yra, veikė tiesiogine tyčia. Byloje nustatyta ir tai, kad suvokdama vykdomos profesinės veiklos neteisėtumą, kaltinamoji savo klientėms vengė išduoti atliktas paslaugas ir už jas gautas pajamas patvirtinančius apskaitos dokumentus (kasos aparato kvitą, pinigų priėmimo kvitą ar pan.).“ – rašoma teismo nuosprendyje.
Taip pat, teismas kontstatavo, kad iš K.Čėplienės parodymų, jos ikiteisminio tyrimo metu pateiktų duomenų ir dokumentų, kurie ikiteisminio tyrimo metu buvo apžiūrėti dalyvaujant Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vyr. specialistui ir iš šio specialisto paaiškinimų teisiamajame posėdyje buvo nustatyta, kad kaltinamoji K.Čėplienė 2019 metais vykdydama individualią veiklą prekių ir paslaugų pardavimo neįformino apskaitos dokumentais, gautų pajamų neregistravo individualios veiklos pajamų ir išlaidų apskaitos žurnale, dėl to negalima nustatyti, kiek ir iš kokios veiklos pajamų K.Čėplienė gavo 2019 metais.
Vertinant K.Čėplienės asmenybę pažymėtina, jog ji teisiama pirmą kartą, administracine tvarka per paskutinius penkerius metus bausta 41 kartą, daugiausia už Kelių eismo taisyklių pažeidimus
Atkreipiamas dėmesys, kad kaltinime buvo nurodytas pavojingumo laipsnį patvirtinantis požymis – stambus mastas, tačiau teismas pritarė gynybos pozicijai, kad K.Čėplienei negali būti inkriminuojamas pavojingumo laipsnį patvirtinantis požymis – stambus mastas.
„Byloje nustatyta, kad kaltinamoji K.Čėplienė iš neteisėtai vykdomos profesinės veiklos per 12 mėnesių gavo 11 180 eurų pajamų, kas yra mažiau, nei 25 000 eurų, todėl jos neteisėtai vykdyta profesinė veikla negali būti vertinama kaip vykdoma stambiu mastu ir šis požymis šalintinas iš kaltinimo“, – konstatavo teismas.
Skiriant bausmę K.Čėplienei, teismas atsižvelgė į tai, kad ji padarė tyčinį apysunkį ir neatsargų nusikaltimus, į jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę. „Vertinant K.Čėplienės asmenybę pažymėtina, jog ji teisiama pirmą kartą, administracine tvarka per paskutinius penkerius metus bausta 41 kartą, daugiausia už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi galiojančių administracinių nuobaudų, kaltinamoji dirba (vykdo individualią veiklą), gauna darbines pajamas“. – nustatė teismas.
Parenkant bausmės rūšį, teismas atsižvelgė į tai, kad kaltinamoji K.Čėplienė dirba, todėl švelniausia bausmės rūšis (viešieji darbai), numatyti įstatyme, jai neskirtina. „Siekiant nubausti nusikaltimus padariusį asmenį, paveikti jį taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, K.Čėplienei skirtina baudos bausmė.“ – motyvavo teismas.
K.Čėplienei skirta galutinė suberinta 6000 eurų dydžio bauda, nustatant 12 mėnesių savanoriško baudos sumokėjimo terminą.
Kadangi K.Čėplienei užsiimdama neteisėta profesine veikla įgijo turto – 11 180 eurų, kuris laikytinas Baudžiamojo kodekso uždraustos veikos rezultatu, todėl privalo būti konfiskuotas, teismas nusprendė iš kaltininkės išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo pateiktas prašymas atleisti K.Čėplienę nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau teismas pažymėjo, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visoms įstatyme nurodytoms sąlygoms: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, ir kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo diskrecija (teisė spręsti klausimą savo nuožiūra), o ne pareiga.
Šiuo atveju K.Čėplienė savo kaltę dėl vieno nusikaltimo padarymo pripažino tik iš dalies. Teismas sprendė, kad tokiu atveju K.Čėplienė negali būti atleidžiama nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.