Kaunietę nužudęs, bet dviejų jos vaikų liesti nedrįsęs D.Ambrasas paliktas kalėti iki mirties

Lietuvos apeliacinis teismas (LApT), išnagrinėjęs prokurorės ir nuteistojo Dariaus Ambraso, kuriam Kauno apygardos teismas 2019 m. gruodžio 12 d. nutartimi laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeitė terminuoto laisvės atėmimo bausme, skundus, apygardos teismo nutartį panaikino ir paliko nuteistajam laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę.

Apygardos teismo nutartimi nuteistajam D.Ambrasui laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė buvo sušvelninta ir jam paskirta 8 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

Nuteistasis Lietuvos apeliacinio teismo prašė jam dar labiau sušvelninti bausmę (iki 5 metų nelaisvės), tačiau sulaukė priešingo veiksmo.

Nuteistasis, apskųsdamas šią nutartį, Lietuvos apeliacinio teismo prašė jam dar labiau sušvelninti bausmę (iki 5 metų), o prokurorė prašė pataisos įstaigos teikimo netenkinti ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę palikti nepakeistą. Prokurorės nuomone, teismas nepakankamai įvertino nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nevisiškai ir nepakankamai atsižvelgė į nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visumą ir padarė nepagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti, D.Ambrasui skyrus švelnesnę bausmę.

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija prokurorės skundą tenkino, o nuteistojo skundą atmetė.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad skundžiama apygardos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, nes priimta neišsamiai išanalizavus ir netinkamai įvertinus nuteistąjį charakterizuojančius ir pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką atspindinčius duomenis. Byloje esantys duomenys apie nuteistojo asmenybę, jo bausmės vykdymo metu padarytus pažeidimus, taip pat paties nuteistojo teismo posėdyje duoti paaiškinimai, Lietuvos apeliacinio teismo vertinimu, šiuo metu neleidžia daryti išvados, kad laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės tikslai, taip pat ir valstybės pareiga bei siekis apsaugoti visuomenę nuo vis dar pavojingo asmens gali būti pasiekti, pakeitus nuteistajam paskirtą bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme.

„Valstybė turi pareigą apsaugoti visuomenę nuo vis dar pavojingo asmens, tai yra nuteistiesiems iki gyvos galvos laisvę riboti tol, kol jie kelia grėsmę visuomenei. Vien faktas, kad asmuo jau kali ilgą laiką, nesusilpnina valstybės pozityvios pareigos apsaugoti visuomenę. Prioritetas turi būti teikiamas visuomenės saugumui užtikrinti“, – nurodoma teismo nutartyje.

Nuteistojo elgesys kalinimo įstaigoje nebuvo vien tik pozityvus. Teisėjų kolegija pastebėjo, kad dalis įkalinimo įstaigoje padaromų vidaus tvarkos pažeidimų, kai jie nėra sisteminiai ar pasikartojantys, gali būti vertinami kaip menkaverčiai, nešiurkštūs ar net formalūs ir nerodantys nuteistojo pavojingumo bei neturintys reikšmės jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui. Tačiau nagrinėjamu atveju tokios išvados daryti negalima, nes nuteistasis, nors ne kartą buvo įspėtas, turėjo su savimi draudžiamus laikyti ir pavojų kitiems nuteistiesiems bei kalinimo įstaigos darbuotojams galinčius kelti daiktus, yra grasinęs pareigūnams. Skundą išnagrinėjęs teismas pažymėjo, kad nuteistojo požiūris į kalinimo įstaigoje padarytus pažeidimus nėra nuoširdus ir pasižymi siekiu sumenkinti jų reikšmę.

Nuteistasis yra grasinęs jį prižiūrintiems pareigūnams.

Lietuvos apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką ir Lietuvos baudžiamojo įstatymo pakeitimus, suteikusius asmenims, nuteistiems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, viltį išeiti į laisvę, pažymėjo, kad minėti teisės aktų pakeitimai negali būti aiškinami ir taikomi taip, jog suteiktų galimybę pasinaudoti teise į bausmės sušvelninimą tokiems asmenims, kurie, be kita ko, nedėjo tinkamų ir nuoširdžių pastangų išpirkti savo kaltę, bausmės atlikimo metu darė šiurkščius vidaus tvarkos pažeidimus, rodančius, kad asmuo vis dar gali kelti pavojų visuomenei.

Ši Lietuvos apeliacinio teismo nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Išnagrinėjo jau 30 skundų

Lietuvos apeliacinis teismas jau yra išnagrinėjęs 30 skundų dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės švelninimo. Teismas 5 nuteistiesiems pakeitė laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme: 2 nuteistiesiems paskyrė 8 metų laisvės atėmimo bausmę, dviem – 10 metų, vienam – 5 metų.

Trys nuteistieji, kuriems apygardos teismas pakeitė laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, nesutiko su jiems nustatytu laisvės atėmimo bausmės terminu. Vieno nuteistojo skundas buvo tenkintas, nustatant jam minimalų 5 metų terminą, kito – atmestas ir paliktas jam apygardos teismo nustatytas laisvės atėmimo bausmės terminas – 9 metai. 2020 m. sausio 9 d. Lietuvos apeliacinis teismas atmetė nuteistojo skundą dėl per griežto terminuoto laisvės atėmimo bausmės termino ir, tenkindamas prokuratūros skundą, paliko nepakeistą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę.

LApT pranešime primenama, kad 2019 m. balandžio 3 d. įsigaliojusiais baudžiamojo įstatymo pakeitimais Lietuvoje buvo įtvirtinta galimybė nuteistiesiems paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę sušvelninti, pakeičiant ją terminuoto laisvės atėmimo bausme nuo penkerių iki dešimties metų.