Kaip pranešimu spaudai informuoja Kauno apygardos teismas, nuteistieji Kauno apylinkės teismui buvo padavę „Reikalavimą“, kuriuo reikalavo surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Pirmosios instancijos teismas rugsėjo 13 d. nutartimi atsisakė priimti nuteistųjų prašymą ir grąžino jį padavusiems asmenims, motyvuojant tuo, kad prašyme nurodytas tik abstraktus reikalavimas surengti bylos nagrinėjimą teisme, nenurodant tokio reikalavimo įstatyme numatytų pagrindų. Be to, prašymas surengti bylos nagrinėjimą teisme nėra tinkamai pasirašytas.
Nesutikdami su šia Kauno apylinkės teismo nutartimi, nuteistieji pateikė apeliacinės instancijos teismui skundą, dėl kurio spendimas Kauno apygardos teisme priimtas spalio 12-osios ankstų rytą.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog kaltinamojo teisė inicijuoti bylos nagrinėjimą teisme turi esminę reikšmę tam, jog šis nuo bendrojo baudžiamojo proceso modelio nukrypstantis procesas atitiktų Konstitucijos normas ir principus, ir ši kaltinamojo teisė yra aiškintina plečiamai – kaip teisė bylos nagrinėjimą teisme inicijuoti visais atvejais, kai jis nesutinka su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 24 d. nutarimas byloje Nr. 45/06).
Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad Baudžiamojo proceso kodekso 422 straipsnio norma įtvirtina asmenims teisę pateikti prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, bet jokiais būdais neįpareigoja tokį prašymą motyvuoti ar nurodyti tokio prašymo pateikimo priežastis.
Aplinkybė, kad Inga ir Mindaugas Vilčinskai ikiteisminio tyrimo metu su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko, jokiu būdu negalėjo būti, kaip tikina Kauno apygardos teismas, pagrindas nepriimti jų prašymo surengti bylos nagrinėjimo teisme.
Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad asmuo, sutikęs, kad ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu būtų užbaigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, turi teisę pakeisti savo sprendimą ir reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Apeliacinės instancijos teismas pritarė nuteistųjų skundo argumentams, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė klausimą dėl nuteistojo M.Vilčinsko parašo tikrumo.
Kauno apylinkės teismas konstatavęs nuteistosios parašo tinkamumą, abejones dėl nuteistojo parašo tikrumo turėjo pašalinti teismo posėdyje, surengęs bylos nagrinėjimą teisme.
Atsižvelgiant į minėtą Konstitucinio Teismo nutarimo išaiškinimą bei į tai, kad nuteistieji nesutinka su Kauno apylinkės teismo rugsėjo 1 d. baudžiamuoju įsakymu, Kauno apylinkės teismo rugsėjo 13 d. nutartis negali būti pripažinta pagrįsta ir teisėta, todėl ji naikinama, o nuteistųjų skundas tenkinamas.
