Išteisinamojo nuosprendžio sulaukė Jonas Žališkevičius, Rimantas Rutavičius, Valius Knokneris, Antanas Gimtautas Liaudanskas ir Jonas Vasauskas.
Išteisinamojo nuosprendžio sulaukė Jonas Žališkevičius, Rimantas Rutavičius, Valius Knokneris, Antanas Gimtautas Liaudanskas ir Jonas Vasauskas.
Įvertinus įrodymus paaiškėjo, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo atliktas neobjektyviai ir neišsamiai, nesistengiant nustatyti visų reikšmingų tyrimui aplinkybių, nukrypstant į nereikšmingą ir daug pastangų reikalaujančių aplinkybių aiškinimąsi, kurios, kaip vėliau nustatyta, buvo interpretuojamos klaidingai.
Kolegija papildomai pateiktus duomenis, kuriuos pateikė gynybos atstovai, pripažino įrodymais ir padarė išvadą, kad visos rangos sutartyje numatytos paslaugos, įgyjant viešąjį tualetą, buvo suteiktos, o šio tualeto įrengimo darbai – atlikti. Tai reiškia, kad svetimas turtas nebuvo iššvaistytas, valstybės pareigūnai ar jiems prilyginti asmenys tarnyba nepiktnaudžiavo, dokumentų nesuklastojo.
Teismo nuomone, bylą tyrę pareigūnai ir pirmos instancijos teismas neįvertino fakto, kad pradžioje tualetą ketinta statyti kitoje vietoje, tam buvo ruoštasi, tačiau pradėjus darbus ir dalį jų atlikus, teko veiklą nutraukti dėl žemėje atrastų istorinę, kultūrinę reikšmę turinčių radinių.
Teismo nuomone, bylą tyrę pareigūnai ir pirmos instancijos teismas neįvertino fakto, kad pradžioje tualetą ketinta statyti kitoje vietoje, tam buvo ruoštasi, tačiau pradėjus darbus ir dalį jų atlikus, teko veiklą nutraukti dėl žemėje atrastų istorinę, kultūrinę reikšmę turinčių radinių.
Anksčiau to numatyti niekas neturėjo galimybių. Tačiau rangovas sutiko atlikti naujo tualeto statybos darbus už tą pačią anksčiau sutartą kainą. Anot teismo, tyrėjai nesigilino į tai, ar naujoje vietoje tikrai buvo atlikti visi darbai.
Teismas, išnagrinėjęs visas aplinkybes, konstatavo, kad rangovas ir užsakovas (savivaldybė) elgėsi sąžiningai ir apdairiai, t.y. ėmėsi visų priemonių rangos sutarčiai įvykdyti: sutarė, kad į anksčiau sutartą kainą turi „tilpti“ ir tualeto naujoje vietoje statyba, ir įrengimas.
Tai klasikinis civilinių teisinių santykių kriminalizavimo atvejis. Tualetas galėjo būti pastatytas tik parengus ir suderinus antrąjį projektą, ką rangovas UAB „TK sprendimai“ ir atliko. Todėl nėra absoliučiai jokios nusikalstamos veikos tame, kad realiai buvo suteikta antrojo projekto paruošimo paslauga ir apie tai įrašyta į atliktų darbų priėmimo aktą, nes šiuose veiksmuose nėra būtinų turto iššvaistymo požymių – turto perdavimo tretiesiems asmenims neteisėtumo ir neatlygintinumo.
Pažymėtina, kad Apeliacinis teismas bylą nagrinėjo tik apeliacinių skundų ribose dėl daugiau kaip 106 tūkst. Lt tariamo svetimo turto iššvaistymo: dėl daugiau kaip 33 tūkst. Lt vertės neatliktų darbų prirašymo, daugiau kaip 14 tūkst. Lt vertės niekuo nepagrįstų darbų ir dėl daugiau kaip 42 tūkst. Lt apmokėjimo už pakartotinius projektavimo darbus.
Vertindamas daugiau kaip 33 tūkst. Lt vertės neatliktų darbų prirašymą teismas konstatavo, kad tyrėjai nesurado dokumentų, pagrindžiančių darbų atlikimą. Tai padarė gynyba. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme paaiškėjo, kad darbus atliko subrangovas UAB „Koralas“, darbų atlikimo faktą patvirtino šios bendrovės atstovas, liudijęs teisme, tai patvirtina dokumentai, PVM sąskaitos-faktūros, atliktų darbų priėmimo aktas. Ekspertė, tyrusi šį aspektą, teisme prisipažino, kad šių faktų apskritai nesiaiškino.
Pasisakydamas dėl daugiau kaip 14 tūkst. Lt vertės dokumentais nepagrįstų darbų teismas pabrėžė, kad atliktų darbų priėmimo akto nebuvimas dar nereiškia, kad darbai nebuvo atlikti.
Pasisakydamas dėl daugiau kaip 14 tūkst. Lt vertės dokumentais nepagrįstų darbų teismas pabrėžė, kad atliktų darbų priėmimo akto nebuvimas dar nereiškia, kad darbai nebuvo atlikti. Gynyba pateikė antstolio juridinę reikšmę turinčių faktų konstatavimo protokolą su atliktų darbų aprašymu ir nuotraukomis apie atliktus papildomus darbus.
Daugiau kaip 42 tūkst. Lt vertės apmokėjimas už pakartotinius projektavimo darbus taip pat buvo būtinas, nes, kaip minėta anksčiau, pasikeitus tualeto statybos vietai, prireikė ir naujo projekto, kad galima būtų statyti ir įrengti viešąjį tualetą. Todėl negalima laikyti turto iššvaistymu apmokėjimo už būtinais pripažintus pakartotinius projektinius darbus, nes šie darbai, pakeitus tualeto statybos vietą, buvo būtini statybos darbams pradėti, užbaigti ir tęsti. Tai patvirtino ekspertizę atlikę specialistai.
Primename, kad Kauno apygardos teismas 2012 m. liepos viduryje išnagrinėjo „auksiniu“ praminto ir 527 tūkst. litų kainavusio tualeto statytojų bylą. Iš 12 teisiamųjų 7 asmenys buvo išteisinti, 4 sulaukė realių laisvės atėmimo bausmių, o vienam laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas. Bylą Kauno prokuratūra pradėjo tirti po to, kai viena bendrovė Kauno m. savivaldybės atstovų užsakymu 2008 m. rudenį Kaune įrengė viešąjį tualetą. Buvo įtariama, kad įrengiant tualetą buvo klastojami darbų atlikimo aktai, išrašomos fiktyvios sąskaitos ir pan. Kaltinimai šioje byloje buvo pareikšti ne vienam Kauno m. savivaldybės atstovui, šios savivaldybės tarybos nariui, taip pat tualetą įrengusios bendrovės „TK sprendimai“ darbuotojams.
Apeliaciniame skunde prokuroras ginčijo nuteistiesiems paskirtas bausmes ir prašė jas griežtinti. J. Žališkevičius, R. Rutavičius, A. G. Liaudanskas, V. Knokneris ir J. Vasauskas prašėsi išteisinami.
Šis Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis dar gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
