Remiantis bylos medžiaga, V.Prochorenka, būdamas statutiniu valstybės tarnautoju ir būdamas atsakingu už Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės darbą, 2015 m. gegužės 23 d. atvyko į viešosios tvarkos pažeidimo vietą prie pastato, esančio Kaune, ir atlikdamas kitų pareigūnų jau sulaikyto įtariamo pažeidėjo dalinę apžiūrą, pastarajam fiziškai nesipriešinant, be jokio teisėto pagrindo viešoje vietoje panaudojo fizinę prievartą sulaikytojo atžvilgiu.
Ranka suėmęs sulaikyto asmens galvą, trenkė ją į policijos tarnybinio automobilio vairuotojo durelių lango stiklą, o tęsdamas sulaikytojo apžiūrą, sudavė ranka du stiprius smūgius į pilvo sritį, taip sukeldamas sulaikytajam fizinį skausmą. Tokiais veiksmais nukentėjusysis buvo viešai pažemintas.
2019 m. sausio 18 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu V.Prochorenka pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalyje (Piktnaudžiavimas), ir nuteistas 400 MGL - 15 064 eurų, bauda. Tai švelniausia iš galimų bausmės rūšių už šią veiką. Pripažinus asmenį kaltu dėl piktnaudžiavimo, jam taip pat gali būti skiriama arešto arba laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmė.
V.Prochorenkai teismas taip pat paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – viešųjų teisių atėmimą, atimant trejiems metams teisę dirbti valstybės tarnautoju, kaip šią sąvoką apibrėžia Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 2 punktas.
Šį pirmosios instancijos teismo nuosprendį skundė V.Prochorenka.
Trečiadienį pirmajame apeliaciniame teismo posėdyje nepasirodė nukentėjusysis, tačiau bylą nuspręsta nagrinėti jam nedalyvaujant, nes nukentėjusiam apie posėdžio vietą buvo pranešta tinkamai. Pasak nuteistojo, nukentėjusysis nepanoro dalyvauti ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
Nuteistojo gynėjas paprašė prijungti prie bylos dokumentus, įrodančius, kad jo ginamasis turi du mažamečius vaikus, taip pat turi finansinių įsipareigojimų – šeima paėmusi paskolą.
Apeliaciniu skundu siekiama V.Prochorenkos išteisinimo. Ginčijama ir, anot advokato, neproporcingai didelė pirmosios instancijos teismo skirta bauda. Apeliaciniame skunde teigiama, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas, priimdamas nuosprendį, buvo šališkas, išvados grįstos prielaidomis, akivaizdžiu nusistatymu prieš nuteistąjį. Priimant apkaltinamąjį nuosprendį, neva tai, remtasi anonimiškai padarytu vaizdo įrašu.
Skunde užsimenama ir apie tai, kad V.Prochorenka minėtu vaizdo įrašu buvo kurį laiką šantažuojamas, kad byla iškelta dirbtinai – siekiant susidoroti su policijos pareigūnu.
