Vasaros metas neretai asocijuojasi ne tik su atostogomis, bet ir su šventėmis, kurioms pasiruošti dažnai pritrūksta laiko. Tuomet gyventojų akys pradeda krypti į pigesnes paslaugas siūlančius skelbimus.
Pirminiais duomenimis, viena nelegaliai besivertusių maisto gaminimo vietų per mėnesį pajamų gaudavo apie 5 000 ar 6 000 eurų.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai, gavę Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pranešimą apie pastaruoju metu pastebimus atvejus, kuomet išaugusi maisto ruošos paslaugas teikiančių paslaugų pasiūla, tačiau oficialių leidimų verstis ūkine, komercine ar finansine veikla, yra ženkliai mažiau, pradėjo patikrinimus.
Tikrinant turimą informaciją Kaune ir Kauno rajone (Viršužiglyje, Vaišvydavoje, Aleksote, Šilainiuose) socialiniuose tinkluose pateiktus skelbimus apie maisto gaminių ruošimą įvairioms šventėms, Kauno apskrities pareigūnai pradėjo penkis ikiteisminius tyrimus. Ikiteisminių tyrimų metu dažniausiai nustatyti pažeidimai, tai kuomet asmuo veikia pagal verslo liudijimą, tačiau nėra gavę šiai veiklai užsiimti reikalingo leidimo, patalpos, kuriose ruošiamas maistas neatitinka jiems keliamų reikalavimų.
„Nusikaltimas nėra toks sunkus. Tačiau pasunkėja, kai atsiranda apsinuodijusių asmenų. Tuomet kalti, tik ne mes patys. Reikia atkreipti dėmesį, kur užsakomas maistas gaminamas, kokiomis sąlygomis jis ruošiamas. Juk leidimų greičiausiai neturima ne dėl to, kad kažkam maistas nepatinka. O dėl to, kad sąlygos gaminti neatitinka.
Kai sulaikome asmenis, kurie nelegaliai gamina maistą, tie, kurie užsakinėja, pyksta, kad gadiname šventes ir verslą. Tačiau kai kitą dieną apsinuodija, pyksta vėl ant policijos, kad policija nieko nedaro“, – antradienį surengtoje spaudos konferencijoje teigė Donatas Karalukas, Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos ekonominių tyrimų valdybos 2-ojo skyriaus viršininkas.
Pranešimai apie tokią nelegalią gamybą (stambiu mastu) gauti iš maisto ir veterinarijos tarnybos specialistų. Tuomet buvo analizuojama elektroninė erdvė, skelbimai, išsirinkti galimi didžiausi, populiariausi taikiniai. Tuomet buvo atlikti tyrimai, kratos, nustatyti ganėtinai rimti pažeidimai.
Šiuo metu policija dar negali pateikti realių skaičių, tačiau, pirminiais duomenimis, viena nelegaliai besivertusių maisto gaminimo vietų per mėnesį pajamų gaudavo apie 5 000 ar 6 000 eurų. Pajamos priklauso nuo metų laiko, renginių, tokių kaip vestuvės, išleistuvės, gausos.
Nelegali veikla – sumuštinių, koldūnų, virtinių, vieno kąsnio užkandžių ir kt. gamyba – buvo vykdoma apie metus ar pusantrų. Šiokius tokius pažymėjus patikrinti asmenys buvo išsipirkę, bet neturėjo maisto tvarkymo pažymėjimų, be kurių veikla yra neleistina.
„Buvo ir tokių vietų, kur buvo malonu užeiti ir pamatyti, kaip yra gaminama. Ne visi restoranai tokiu principu net ruošia maistą. Švaru, gražu. Tačiau kai kurios vietos... Nešvara ir netvarka. Patiems pamačius, kokiomis sąlygomis ruošiamas maistas, tikrai nenorėtumėte nei patys valgyti jo, nei kitų maitinti. Dažniausiai maistas buvo gaminamas butuose, namuose. Ten, kur nebūtų niekada gavę leidimų ruošti maisto.
Visi įtariamieji pripažino, kad neturi tinkamų sąlygų ruošti maisto. Išsinuomoti tinkamas patalpas jiems buvo per brangu. Neapsimokėtų tuomet gaminti. Tuo ir teisino, kad taupė pinigus. Jie teigė norėję didinti konkurenciją ir mažinti kainas. Taip kovoti su konkurentais“, – teigė policijos pareigūnas.
Egidijus Zuzevičius, Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras, teigė, jog už šias nusikalstamas veikas gresia viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba bauda, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.
„Įtarimai pareikšti šešiems asmenims, kurie greituosius užkandžius gamino neturėdami Maisto ir veterinarijos tarnybos leidimo. Praktikoje tokio pobūdžio nusikalstamų veikų tyrimų iki šiol nelabai buvo. Šie – vieni pirmųjų. Susidūrėme anksčiau tik su maisto produktų, tai yra mėsos produktų, gaminimu antisanitarinėmis sąlygomis. Tokios veikos padaro žalą ne tik valstybės biudžetui, bet ir rizikuojama gyventojų sveikata“, – teigė E.Zuzevičius.
Anot jo, bus kreiptasi ir į Valstybinę mokesčių inspekciją, kad ši suskaičiuoti gautą pelną ir nesumokėtų mokesčių sumą. Kratų metu aptiktas nelegaliai pagamintas maistas bus sunaikintas – tai įpareigoti atlikti patys įtariamieji.
Pradėtas ikiteisminis tyrimas ir dėl medžiotojų nelegaliai sumedžiojamos žvėrienos, iš kurių buvo gaminami koldūnai, virtiniai ir kt.
Atkreipiamas dėmesys, kad gyventojai, užsisakantys maisto gaminius iš interneto skelbimuose besiskelbiančių asmenų, ruošiančių juos namų sąlygomis, rizikuoja savo ir artimųjų sveikata, kadangi tai nėra kontroliuojama bei nėra žinoma atitinkamoms tarnyboms, kokiomis sąlygomis maistas laikomas bei gaminamas.
Maisto ir veterinarijos tarnybos atstovai primena, kad maisto tvarkymo subjektas privalo turėti maisto tvarkymui tinkamas patalpas ir įrengimus, diegti procedūras, paremtas rizikos veiksnių analizės ir svarbių valdymo taškų principais. Visi registruoti maisto tvarkymo subjektai yra įtraukiami „Maisto tvarkymo subjektų registrą“, suskirstomi į rizikos grupes, atsižvelgiant į tai vykdomos subjektų kontrolė.
„Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba neturi galimybės kontroliuoti neregistruotų maisto tvarkymo subjektų veiklos, jų gaminama produkcija kelia pavojų vartotojų sveikatai. Tokie asmenys produktų gamybai naudoja neaiškios kilmės žaliavas, produkcija neretai gaminama antisanitarinėmis sąlygomis ir platinama pažeidžiant produktų laikymo ir transportavimo reikalavimus. Kad visa tai nevirstų infekciniu susirgimu, įspėjame gyventojus atidžiai pasirinkti maisto gamintojus savo šventėms,“ - ragina Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausiasis veterinarijos gydytojas-inspektorius Nemunas Antanavičius.
