„Nusikaltimus nepilnamečiai vykdo tol, kol jų nepagauna. Ir vykdo juos grupėse. Kaltinamųjų ir nukentėjusiųjų būna daug, tad bylų apimtys – didžiulės. Dėl to jas sunku nagrinėti“, – savo darbo ypatumus vardijo teisėja, anksčiau dirbusi ir policijos tyrėja bei prokurore.
Brėždama tipinio nepilnamečio nusikaltėlio paveikslą, ji įvardijo jo silpnus emocinius ryšius su tėvais, kurie orientuoti į materialines vertybes.
Brėždama tipinio nepilnamečio nusikaltėlio paveikslą, ji įvardijo jo silpnus emocinius ryšius su tėvais, kurie orientuoti į materialines vertybes. Daugelis jaunųjų nusikaltėlių, pasak pašnekovės, būna kilę iš nedarnių šeimų, nemaža jų dalis užaugę vaikų globos namuose.
„Jie trokšta greitai ir lengvai įgyti pinigų. Būna, jog nepilnametis – iš tvarkingos ir turtingos šeimos, ir vis vien vagia. Tokių nusikaltėlių pasitaiko apie 10 proc. O tokių, kurie augę vaikų namuose, – apie 20 proc. Likę – iš šeimų, žinomų specialistams, socialiniams darbuotojams. Tikrai nė vienam plėšikaujančiam netrūksta maisto, netgi gauna kišenpinigių, turi savus telefonus. Vagia, plėšia dėl to, kad kitaip savo gyvenimo neįsivaizduoja. Dėl adrenalino. Dažniausiai toks modelis jiems būna įskiepytas šeimoje. Dažnai koks vyresnis brolis sėdi kalėjime“, – tikina teisėja.
Gatvėse kuria savus filmus
Paklausta, ar pasitaiko teisme nekaltų paauglių, kurie tiesiog atsidūrė ne laiku ir ne vietoje, buvo įtraukti draugų, teisėja atsakė, jog tai – retenybė.
„Būna, kad kiti vogė, o jis stovėjo, laukė. Gal apie 10 proc. tokių. Tačiau pavogtus daiktus jie realizuoja jau kartu su kaltaisiais. Yra grupuočių, kurios mums puikiai žinomos. Grupuotės sudarytos iš kiemo, klasės draugų, tolimų giminaičių, brolių. Visuomet būna aiškus jų lyderis. Retai vykdomi nusikaltimai pavieniui. Plėšimų ir vagysčių motyvai dažniausiai būna menkaverčiai – norėjo nusipirkti traškučių, cigarečių, alaus, merginą boulingo pažaisti nusivesti. Kai kurie aiškina, jog nežino, kodėl plėšė. Bandos jausmas, gyvenimo būdas. Pamačiau, atėmiau“, – teigė A.Vingilė.
Pasak jos, jaunieji nusikaltėliai tampa vis profesionalesni. Savomis aukomis dažniausiai renkasi nepilnamečius, jaunus žmones: merginą su kuprine, parke sutiktą vaikiną su mobiliuoju telefonu. Juk paprasta pavogti ir užstatyti vogtą daiktą lombarde. Tam į pagalbą pasitelkia pilnametį draugą.
„Anksčiau vyravo tendencija plėšiant naudoti fizinį smurtą, pvz., pastumti. Dabar jau gąsdinama ginklu. Emociškai nukentėjusiajam tai yra sunkiau, negu susidurti su fizinės jėgos panaudojimu prieš jį.
Dažniausiai plėšimai vyksta dieną. Požeminėje perėjoje, atokiose gatvelėse, prie naktį veikiančių prekybos vietų. Prisiperka žaislinių ginklų „Akropolyje“ ir eina plėšikauti. Net vyriškius apiplėšia su tais netikrais ginklais. Kartais naudoja ir tikrus. Teigia, tokius įsigiję iš nepažįstamo žmogaus prie turgaus. Vieni štai plėšė užsidėję kaukes. Klausiau, kam jos, tai atsakė, kad matė tai darant filmuose. Juk kine gangsteriai taip šauniai atvaizduojami. Tad namuose iš tėvų mokosi, kad reikia turėti pinigų, iš filmų – plėšti ir vogti“, – naujomis tendencijomis pasidalijo teisėja.
Vieni štai plėšė užsidėję kaukes. Klausiau, kam jos, tai atsakė, kad matė tai darant filmuose. Juk kine gangsteriai taip šauniai atvaizduojami.
Tėvams nerūpi
Dažniausiai jaunųjų nusikaltėlių tėvai nieko apie jų pačių vaikus ir jų veiklas nežino. Net nepastebi, kad jų vaikas buvo išėjęs naktį ar nelankė mokyklos pusmetį. Būna, jog mama teisėjai pareiškia, jog dėtų jos sūnų, kur nori – jai nerūpi. Būna, jog patys kaltinamieji prašo teismo priversti tėvus aplankyti juos bent jau posėdžių salėje.
„Sėdėdami tardymo izoliatoriuje nepilnamečiai nusikaltėliai nukrauna Velykų ar Kalėdų proga stalus maisto, bet tik kelis jų per šventes aplanko tėvai. Tie vaikai dažniausiai niekam nerūpi. Būna ir tokių, kurių tėvai juos baisiausiai myli. Tuomet mama teisinasi, jog nežino, į ką jos vaikas atsigimęs. Kalta būna prasta kompanija“, – graudžią realybę brėžė pašnekovė.
Kai kurie paaugliai niekaip nepasimoko ir tarsi gyvena teismuose. Štai vienas septyniolikmetis kaunietis teistas jau 5 kartus, šiuo metu teisiamas dar keliose bylose, tačiau išvadų nedaro.
„Realia laisvės atėmimo bausme jis nė karto dar nebuvo nuteistas. Tačiau buvo trumpam sulaikytas. Jo globėja informavo, jog po to sulaikymo buvo kiek pasitaisęs. Dabar jis slapstosi“, – teigė ji.
Dar vienas etatinis teisiamasis yra gimęs 2001 m. Teistas jis jau 3 kartus, šiuo metu teisiamas dar keturiose bylose. Jo vienas brolis tik ką paleistas iš įkalinimo įstaigos, kitas – taip pat teisėsaugos žinioje.
Pasak teisėjos, bausmės tokiu atveju neveikia. Ką daryti? Į pirmą vietą iškelti visuomenės saugumą, nukentėjusiųjų interesus. Kuo toliau, tuo labiau saugomi valstybės nepilnamečiai tampa nebaudžiami ir nieko nebijo. Nusikaltimai tampa vis brutalesni. Tam įtakos turėjo įstatymų pataisos.
„Jei vieną kartą atidedi bausmės vykdymą, antrą kartą, tai trečią kartą jau nereiktų atidėti, nepaisant to, kad jis – nepilnametis. Reikia siųsti į įkalinimo įstaigą, nes visuomenei nėra saugu šalia jo. Reikia numatyti prevencines priemones, kad paaugliai suprastų, jog dėl jų veiksmų kils tam tikros pasekmės. Dabar jau dažniau tokius vaikus paima iš šeimų. Anksčiau, jei aprengtas ir pavalgęs, neliesdavo – palikdavo tėvams.
Ar dažnai jie gailisi posėdžių salėje? Iš patirties jau galiu atskirti, kurie gailisi, o kurie tik vaidina. Tų, kurie gailisi, dažniausiai nereikia klausti, ar atsiprašė nukentėjusiojo. Žalą jie būna atlyginę dar iki bylos nagrinėjimo teisme. Būna, jog ir ašaros posėdžių salėje ima byrėti. Jie dar vaikai – nevaldo emocijų. Nėra dar geri artistai“, – patikino teisėja.
Teisėja tikina sulaukianti labai mažai tėvų prašymų, jog suėmimo metu galėtų aplankyti vaiką. Kai kurie jų net paprašo pareigūnų, jog jų atžalas dar kiek palaikytų įkalinimo įstaigoje.
Paauglystė viską paaštrina
Labiausiai jaunieji nusikaltėliai bijo tardymo izoliatoriaus, to, kad bus nelaisvi. Dar labiau bijo, jog sulaukę pilnametystės bus perkelti į pataisos namus. Daugelio kalinčiųjų net nelanko artimieji. Teisėja tikina sulaukianti labai mažai tėvų prašymų, jog suėmimo metu galėtų aplankyti vaiką. Kai kurie jų net paprašo pareigūnų, jog jų atžalas dar kiek palaikytų įkalinimo įstaigoje.
Nepilnamečių merginų nusikaltėlių, anot teisėjos, pasitaiko retai, tačiau jos būna ciniškesnės nei vaikinai: mėgsta pasityčioti iš bendraamžių, o besityčiodamos sumąsto ir kokį telefoną pavogti. Jos tikrai neplanuoja plėšimų.
Pasiteiravus, kodėl įstatymas nepilnamečiams numato neilgą maksimalią dešimties metų laisvės atėmimo bausmę, A.Vingilė paaiškino, jog paaugliai laiką, praleistą kalėjime, išgyvena daug sunkiau.
„Palyginkite, kaip mąsto 16-metis ir kaip 22-ejų metų asmuo. Net po metų nepilnametis gali jau kitaip mąstyti. Jaunam žmogui 10 metų yra labai daug. Paauglystė viską paaštrina. O jei dar nėra jokių ryšių su šeima... Pasitaiko, jog, sulaukę pilnametystės, jie iškart nustoja daryti nusikalstamas veikas“, – patikino teisėja.
Kavinę plėšė lyg banką
Labai populiaru tarp nepilnamečių nusikaltėlių, pasak A.Vingilės – vagystės iš automobilių.
„Vagystės jiems gimsta spontaniškai: ėjo, pamatė atdaras kontoros duris ir apvogė. Arba nuo praeivės peties nutraukė rankinę. Banko kortelės dažniausiai jų nedomina. O plėšimus nepilnamečiai planuoja. Tiesa, norint vogti iš namų, reikia daugiau žinoti. Tam dažniausiai būna per jauni“, – patikino ji.
Paklausta, ar buvo paauglių įvykdytų nusikaltimų, kurie nustebino ją pačią, teisėja ėmė pasakoti apie kavinės, kurios savininkai – indai, apiplėšimą. Plėšime dalyvavo 4 vaikinai, iš kurių 3 – nė karto anksčiau neteisti.
„Viskas vyko kaip pagal banko apiplėšimo filmo scenarijų. Užsidėjo kaukes, įsigijo ginklą, susirado automobilį. Nusižiūrėjo kavinę Pašilės gatvėje ir kai joje klientų neliko, įsibrovė į vidų. Vienas liko mašinoje, kitas prie durų, trečias ir ketvirtas pareikalavo savininkų pinigų. Šiems suvaidinus, jog kasos aparatas neatsidaro, jie griebė visą kasos aparatą, nešiojamąjį kompiuterį, telefoną ir pasišalino. Tik greitai buvo sučiupti. Kasos aparate buvo tik 43 eurai. Dažniausiai nepilnamečiai savo plėšimais ar vagystėmis didelės žalos nepridaro“, – istoriją papasakojo teisėja.
Dar viena jai įsiminusi byla – mobiliųjų telefonų vagystės mokykloje. Paaiškėjo, kad iš pasiturinčios šeimos kilęs vaikinas, kurio charakteristika – puiki, masiškai vogė moksleivių telefonus ir dovanodavo juos draugams. Paaiškėjo, kad tuo metu vyko tėvų skyrybos, tad vaikas taip visa tai išgyveno.
Emociškai teisėjai sunkiausia nagrinėti smurto artimoje aplinkoje bylas, kai tėvai smurtauja prieš vaikus. Sudėtingos būna ir išžaginimo bylos.
Plėšimai sudaro apie 25 proc. visų nepilnamečių daromų veikų. Nusikaltimų skaičius auga ir dėl to, pasak teisėjos, kalti menkėjantys ryšiai šeimose, materializmas, emigracija.
2016 m., teisėjos teigimu, Kauno apylinkės teisme gauta 21 byla, kurioje plėšimu kaltinami nepilnamečiai. Šį pusmetį tokių bylų jau – 14.
Dažniausiai nusikaltėliams už plėšimus skiriama bausmė – laisvės atėmimas, bausmės vykdymą atidedant. Reali įkalinimo bausmė skiriama itin retai.
