Sklando įvairiausių mitų apie teistumą bei jo terminus. Dauguma mano, kad tai – įrašas visam gyvenimui. Turintiems galiojantį teistumą, o kartais – net ir jo terminui pasibaigus, sunku įsidarbinti. Susiduriama ir su kitomis problemomis. Ketverius metus teisėja dirbančios J.Vasiliauskienės įsitikinimu, mitai ir problemos kyla dėl paprasčiausios žinių stokos.
Privačios įmonės, įstaigos vadovai negali nepriimti žmogaus į darbą vien dėl to, kad jis turi galiojantį teistumą. Žmogaus teisės negali būti ribojamos daugiau, nei tai numato įstatymas.
„Koks procentas Lietuvos žmonių buvo nors kartą teisti? Nors tikslios statistikos nežinau, tačiau iš baudžiamųjų bylų praktikos galiu teigti, kad gerokai daugiau nei pusės teisiamųjų bylose būna įrašyta, jog jie anksčiau jau buvo teisti“, – teigia teisėja.
Ilgiausias terminas – 10 metų
Pasak jos, teistumas – tai teisinė padėtis, kurią sąlygoja įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis. Tokia padėtis susiklosto, kai žmogus nuteisiamas dėl sunkiausių teisės pažeidimų įvykdymo. Tai siejama tik su baudžiamąja teise. „Silpniausias“ teisės akto pažeidimas, „uždirbantis“ teistumą – neatsargus nusikaltimas, pvz., sukeltas eismo įvykis, kurio metu buvo sužalotas ar žuvo žmogus. Tokiu atveju teistumas apsiriboja bausmės atlikimu – asmuo laikomas teistu tol, kol atlieka bausmę.
Nesunkūs nusikaltimai, tokie kaip vagystė, pasak teisėjos, užtraukia trumpiausią teistumo terminą – 3 metus. Terminas pradedamas skaičiuoti po to, kai bausmė būna atlikta. Kiti teistumo terminai – 5, 8 ir 10 metų. Ilgiausiąjį terminą „užsidirba“ pavojingi recidyvistai – ne kartą jau teisti asmenys. Nepilnamečiams nusikaltėliams teistumo terminai mažinami perpus.
„Teistumo pasekmes galima skirti į dvi grupes. Pirma – tai baudžiamosios teisės pasekmės: į teistumą yra atsižvelgiama tuomet, kai asmuo nusikalsta pakartotinai. Ankstesnis teistumas turi įtakos sprendžiant klausimą dėl atleidimo nuo bausmės, baudžiamosios atsakomybės. Asmuo, turintis teistumą, negali tikėtis švelniausios bausmės.
Kitos pasekmės – įvairūs apribojimai ekonominėje, ūkinėje, darbinėje žmogaus veikloje. Tačiau svarbūs turi būti tik tie apribojimai, kurie įtvirtinti įstatyme. Pvz., teistumas gali pamaišyti darbinantis valstybiniame sektoriuje. Valstybės tarnautojams įstatymiškai galioja nepriekaištingos reputacijos reikalavimas. Tad jei esi teistas už sunkius, labai sunkius, korupcinio pobūdžio nusikaltimus, neįsidarbinsi. Kelią pastoti gali ir korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo padarymas, už kurį šiaip teistumas nenumatytas“, – paaiškino J.Vasiliauskienė.
Savotiška neformali diskriminacija
Ji pabrėžė, kad privačios įmonės, įstaigos vadovai negali nepriimti žmogaus į darbą vien dėl to, kad jis turi galiojantį teistumą. Žmogaus teisės negali būti ribojamos daugiau nei tai numato įstatymas. O Darbo kodeksas numato tik tai, kad iš darbo be įspėjimo gali būti atleidžiamas asmuo, jeigu jis yra nuteistas ir dėl bausmės pobūdžio negali atlikti darbinių pareigų. Dėl priėmimo į darbą jokių apribojimų Darbo kodekse nėra numatyta.
Valstybiniame sektoriuje jau yra kiek kitaip: valstybės ar savivaldybės įmonių vadovais negali būti asmenys, kurie turi galiojantį teistumą. Toks ribojimas galioja ir karo tarnyboje. O štai kandidatams į Seimą taikomas skaidrumo principas – anketoje jiems gali tekti nurodyti ir pasibaigusius teistumus. Tuomet jau rinkėjai, tai žinodami, sprendžia, pasitiki konkrečiu politiku, ar ne.
Buvo atliktas kriminologinis tyrimas, kuris atskleidė, kad darbdaviai labiausiai vengia priimti į darbą būtent teistumą turinčius asmenis.
„Deja, šnekamąja prasme teistumas suprantamas kitaip nei teisine. Darbdaviai baiminasi ir nenori priimti teisto asmens. Buvo atliktas kriminologinis tyrimas, kuris atskleidė, kad darbdaviai labiausiai vengia priimti į darbą būtent teistumą turinčius asmenis“, – atskleidė teisėja.
Pašnekovė tai įvardijo neformalia diskriminacijos forma ir patikino, jog ginti savo pažeistas teises tokiu atveju gali kiekvienas – galima kreiptis į darbo ginčų komisiją, vėliau – teismą.
Per metus – apie 100 prašymų
Galiojantį teistumą turinčiam asmeniui suteikiama galimybė kreiptis į teismą dėl teistumo termino sutrumpinimo ar net panaikinamo. Tokia teisė jam suteikiama, kai sueina pusė skirto teistumo termino, pvz., jei atlikus bausmę pradedamas skaičiuoti 5-erių metų teistumo terminas, kreiptis dėl teistumo panaikinimo jis gali po 2,5 metų.
Prašymo forma yra laisva, kreipimasis nieko nekainuoja. Teismas vertina pareiškėjo socialinę padėtį po bausmės atlikimo. Vertinama ir asmenybė, integracija į visuomenę, elgesys: ar jis nepadarė kokių administracinių nusižengimų, ar dirbo. Svarbiausia – teigiamas gyvenimo būdas. Sprendžiama, ar yra pagrindas manyti, kad bausmė pasiekė savo tikslą.
Vadovaujantis „Liteko“ duomenų baze, pernai apylinkių teismuose buvo gauti 98 prašymai dėl teistumo laiko sutrumpinimo arba jo panaikinimo. 56 tokie prašymai buvo atmesti, 3 patenkinti iš dalies, 39 patenkinti visiškai.
Nuo šių metų sausio 1 dienos iki rugsėjo 20 dienos tokių prašymų sulaukta 46. Iš jų 13 atmesti, 1 patenkintas iš dalies, 32 patenkinti pilnai.
Kauno apylinkės teisme, kuriame dirba pašnekovė, 2017 m. išnagrinėti tik 5 tokie prašymai.
„Dėl ko kreipiasi tik maža dalis teistumą turinčių asmenų? Dėl informacijos stokos. Pats teisminis procesas – greitas. Dažniausiai užtenka vieno posėdžio. Ar gali būti tenkinamas toks recidyvisto prašymas? Jie nelabai suinteresuoti kreiptis“, – patikino teisėja.
Pernai apylinkių teismuose buvo gauti 98 prašymai dėl teistumo laiko sutrumpinimo arba jo panaikinimo, 39 iš jų patenkinti visiškai.
Visuomenė įsiūbuoja uždarą ratą
Dažniausiai teistumą turintys asmenys į teismą kreipiasi dėl apribojimų darbinėje veikloje. Pašnekovė įvardijo nuteistąjį, kuris negalėjo, kaip įmonės direktorius, dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, nes turėjo neišnykusį teistumą. Tai trukdė uždirbti daugiau pajamų, neleido konkuruoti su kitų įmonių valdytojais lygiomis teisėmis. Nemaža istorijų ir dėl negalėjimo įsigyti ginklo. Anksčiau teistas asmuo turi problemų ir norėdamas įsivaikinti.
„Motyvai, dėl ko norima panaikinti teistumo terminą, dažniausiai būna lakoniški: nepatinka visuomenės požiūris, priekaištai, trukdo darbinei veiklai. Gaunama ir nemotyvuotų prašymų. Ir to užtenka, nes teismui svarbiausia, koks pareiškėjas pats yra kreipimosi į teismą dieną, kokia jo asmenybė. Jei atitinka formalius pagrindus, priežastys nesvarbios“, – paaiškino J.Vasiliauskienė.
Būta, jog į teismą kreipėsi netgi ir toks asmuo, kuriam teistumas jau išnykęs. Kodėl kreipėsi? Nes vis dar jautė smerkiantį visuomenės požiūrį. Aplinkinių priklijuota nusikaltėlio etiketė „galioja“ kur kas ilgesnį terminą. Teistumas visuomenės akyse – tarsi žymė visam gyvenimui.
„Pasibaigus teistumo terminui ar jį panaikinus teismo būdu, laikoma, jog žmogus niekad nebuvo teistas. Į ankstesnį teistumą, jei jis išnykęs, nebegali atsižvelgti ir teismas, jei asmuo vėl prasižengė. Tuomet jis teisiamas kaip pirmą kartą. Juk negali žmogus būti apribotas visą gyvenimą. Jis turi būti skatinamas integruotis į visuomenę, socializuotis, ieškotis darbo, kurti šeimą. Galiausiai, jis turi teisę pasitaisyti.
Tačiau visuomenė tai užmiršta. Susiformuoja užburtas ratas. Kadangi dėl smerkimo jis negali susirasti darbo, ieško neteisėtų būdų, iš ko pragyventi, ir taip tarsi patvirtina visuomenės požiūrį, kad kartą nusikaltėlis – visam gyvenimui nusikaltėlis. Aišku, į tam tikras aukštas pareigas – teisėjo, prokuroro, prezidento – kandidatuoti neleidžiama ir jei teistumas išnykęs. Tokiu atveju galima sakyti, kad teistumo įrašas tarsi galioja visam gyvenimui“, – pabrėžė teisėja.