Kaip trečiadienį pranešė portalas „Delfi“, pirminiais duomenimis, A.Stankus galėjo į laisvę paleisti mažiausiai tris asmenis.
Kad galėtų teisėją patraukti baudžiamojon atsakomybėn, generalinis prokuroras turėtų kreiptis į Seimą.
Kauno apygardos teismo pirmininkas Albertas Milinis kol kas tyrimo nekomentuoja, apie tai bus pranešta spaudos konferencijoje 15 val.
A.Stankus šiuo metu nedirba, oficialiai jis serga.
Papildyta 16.32 val.: Agentūra BNS praneša, kad trečiadienį po pietų šiuos įtarimus patvirtino ir teisėjų bendruomenės nariai.
„Prieš kiek daugiau nei savaitę du Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjai kreipėsi į teismo pirmininką, pareikšdami, kad jie įtaria procesinių dokumentų, procesinių sprendimų klastojimą kai kuriose bylose, kuriose jie dalyvavo kaip kolegijų nariai“, – trečiadienį per spaudos konferenciją pranešė Teisėjų tarybos vadovas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Gintaras Kryževičius.
Apie galimą klastojimą pranešė kolegijose dirbę Regina Cemnolonskienė ir Kęstutis Dargužis. Kolegijai vadovaudavo A.Stankus.
„Šių pirminių pranešimų pagrindu buvo pradėtas vidaus tyrimas dėl dviejų teisėjų nurodytų faktų“, – sakė G.Kryževičius.
Pasak jo, teisėjų parašai galėjo būti suklastoti trijose bylose, kuriose buvo sprendžiamas klausimas dėl lygtinio paleidimo iš įkalinimo vietų anksčiau laiko. Tai pat tikrinami duomenys dar dėl 14–os bylų, kurias tyrusioms kolegijoms vadovavo A.Stankus, jau išsiaiškinta, kad dviejose iš jų kyla abejonių dėl priimtų verdiktų. Dėl šių bylų abejones išsakė taip pat kolegijose dirbę K.Dargužis ir R.Cemnolonskienė.
„Mes negalime įvardyti, kad vienas ar kitas teismo darbuotojas ar teisėjas kalstojo dokumentus, ar padarė kitokius nusikaltimus, nes tai ne mūsų funkcija, bet tai, kas nustatyta, leidžia teigti, kad teismų sistemoje įvyko neeilinis įvykis“, – kalbėjo G.Kryževičius.
Teisėjų tarybos pirmininkas tvirtino, kad minėtose trijose bylose apylinkės teismai nuteistųjų skundų nebuvo patenkinę. Jų apeliacinius skundus nagrinėjo Kauno apygardos teismas.
K.Dargužis ir R.Cemnolonskienė tvirtino, kad kolegijoje sausio 18–ąją priimtos nutartys nesutampa su tuo, kas parašyta pačiose nutartyse – esą kolegija buvo nusprendusi atmesti apeliacinius skundus, tačiau rezoliucinėse dalyse buvo parašyta, kad skundai yra tenkinami, taip pat ant tokių nutarčių galėjo būti suklastoti teisėjų parašai. Skundęsi nuteistieji dėl to buvo paleisti anksčiau.
„Teisėjai (...) pareiškė, kad nutartys yra suklastotos, buvo priimti vienokie procesiniai sprendimai, teigiama, kad kolegija nusprendė atmesti (...) nuteistųjų skundus, tuo tarpu tiek procesinius dokumentus saugančioje “Liteko„ sistemoje, tiek pačiose bylose buvo kitokie procesiniai sprendimai, t.y. sprendimai, kuriais tokie asmenys buvo paleisti iš įkalinimo vietų, ir tie sprendimai buvo įvykdyti“, – kalbėjo G.Kryževičius.
Dėl šio įvykio Teisėjų taryba nusprendė kreiptis į Generalinę prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir proceso atnaujinimo inicijavimo dėl paleistų anksčiau laiko asmenų.
Pasak Kauno apygardos teismo pirmininko Alberto Milinio, su A.Stankumi dėl minėtų įvykių dar nebuvo kalbėta.
„Jis buvo kolegijos pirmininkas ir pranešėjas (...) Mes jo paaiškinimo neturime paėmę, nes kada buvo sudaryta komisija, jis po dviejų dienų susirgo“, – kalbėjo A.Milinis.
Teisėjas pasakojo, kad K.Dargužis ir R.Cemnolonskienė dėl nutarčių pasiskundė sausio 25–ąją. Kitą dieną teisme buvo sudaryta komisija ir jai teisėjai pasakė, kad kyla abejonių dėl jų parašų ir, kad jos ne tokios, kokios buvo priimtos.
G.Kryževičius tvirtino, kad dabar kalbėti apie A.Stankaus pasitraukimą iš teisėjų korpuso nėra prasmės. Pats teisėjas tokį prašymą buvo pateikęs vasario pradžioje.
„Čia apie pasitraukimus savo noru nėra kalbos“, – tvirtino Teisėjų tarybos pirmininkas.
