Kaunietė N.Venckienė nepraleido pro ausis savo velionio brolio buvusios sugyventinės L.Stankūnaitės žodžių, esą mažametė 9 mėnesius buvo tvirkinama Kedžių ir Venckų namuose.
Tokią mintį mergaitės motina pareiškė rugsėjo 23 dieną, kai „Lietuvos ryto“ televizijos žurnalistui Edmundui Jakilaičiui davė interviu, o tą patį vakarą parodytą laidoje „Lietuva tiesiogiai“.
Neseniai N.Venckienė ir L.Kedienė su privataus kaltinimo skundu kreipėsi į Vilniaus 3-iąjį apylinkės teismą, prašydamos patraukti baudžiamojon atsakomybėn L.Stankūnaitę už šmeižimą per visuomenės informavimo priemones pagal Baudžiamojo kodekso 2 dalį: „Tas, kas šmeižė asmenį, neva šis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, arba per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.“
Pareiškėjos nurodė, jog per televiziją kalbėdama apie Venckų bei Kedžių šeimą L.Stankūnaitė paskleidė tikrovės neatinkantį, žeminintį ir pasitikėjimą pakertantį teiginį: „Jinai buvo tvirkinta tos pačios šeimos visus tuos devynis mėnesius.“
„Žinote, čia ribos truputį buvo peržengtos. Stankūnaitės draugui buvo pareikšti įtarimai, surašytas kaltinamasis aktas ir byla teisme, dėl Stankūnaitės baudžiamosios atsakomybės klausimas taip pat sprendžiamas, o jinai, iš pradžių kalbėjusi, kad niekada mergaitė nebuvo prievartauta, dabar kalba, kad mūsų namuose! Čia peržengė visas ribas Stankūnaitė su tokiais pasisakymais“, – 15min.lt kalbėjo N.Venckienė.
Ar Kedžio sesuo nemano, kad pasakymas „buvo tvirkinta“ yra ganėtinai abstraktus, neleidžiantis grasinti šių žodžių autorei baudžiamąja atsakomybe? Juolab iš konteksto galima susidaryti įspūdį, kad L.Stankūnaitė neturėjo omenyje seksualinės prievartos.
„Čia akivaizdu, kad jinai padarė nusikaltimą. Nėra jokių abejonių. Tai akivaizdu, kad yra šmeižtas per visuomenės informavimo priemones“, – įsitikinusi N.Venckienė.
Tačiau Vilniaus 3-iojo apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja nutarė privataus kaltinimo skundo nepriimti ir grąžinti jį pareiškėjoms, nes dokumentas neatitinka Baudžiamojo proceso kodekse numatytų reikalavimų.
Anot teismo, pareiškėjas turi nurodyti nusikalstamos veikos padarinius, taip pat duomenis, kurie patvirtina skunde išdėstytas aplinkybes.
„Nuolatinis ir kasdienis pareiškėjų (N.Venckienės ir L.Kedienės – aut. past.) ir nusikalstama veika kaltinamo asmens (L.Stankūnaitės) besitęsiančios konfliktinės situacijos transliavimas per įvairias visuomenės informavimo priemones teismui nėra pagrindas spręsti dėl asmens kaltės, žinių atitikimo tikrovei ar pareiškėjų žeminimo konkrečioje privataus kaltinimo byloje“, – pažymima teismo nutartyje.
Teisėja L.Tarčevskaja skundo autorėms priminė, kad pareiškėjoms tenka pareiga pateikti duomenis apie tai, jog paskleista informacija neatitinka tikrovės, ir tai proceso metu įrodinėti, be to, argumentuoti samprotavimus, jog dėl tokios informacijos skleidimo pareiškėjams kilo ar ateityje gali kilti tam tikros konkrečios pasekmės – visuomenės akyse patiriamas pažeminimas ar pakertamas pasitikėjimas.
„Aš bandysiu skųsti“, – užtikrino N.Venckienė, dar neįsigilinusi į nepalankios nutarties motyvus, bet turinti teisę per septynias dienas pateikti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui.
Jokios materialinės naudos N.Venckienė su L.Kediene nesiekia. Joms tik rūpi, kad L.Stankūnaitė būtų nubausta ir priversta paneigti išsakytą kaltinimą apie mergaitės tvirkinimą.
