Socialdemokratė Dovilė Šakalienė sako, jog valstybėse, kur baudžiamas tik sekso pirkėjas, prostitucijos mastai mažėja, o baudžiant ir prostitucijoje esančius asmenis, ir jų klientus situacija nesikeičia.
„Jei mes visi, nepaisant skirtingų pažiūrų, sutariame, kad prostitucijos reiškinys mums nepatinka, turime žiūrėti, koks teisinis reguliavimas ir kurių šalių patirtis yra efektyviausia kovojant su šiuo reiškiniu“, – BNS sakė D.Šakalienė.
Seimas 2014 metais pritarė idėjai
D.Šakalienė su frakcijos kolegomis Juliumi Sabatausku, Algirdu Sysu bei konservatore Monika Navickiene siūlo į Baudžiamąjį kodeksą įrašyti, kad atlygintinas naudojimasis asmens seksualinėmis paslaugomis būtų traktuojamas kaip baudžiamasis nusižengimas. Už tokią veiką grėstų bauda arba areštas.
Tuo tarpu Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį dėl vertimosi prostitucija ir naudojimosi prostitucijos paslaugomis siūloma išbraukti. Šiuo metu tiek prostitucija besiverčiančiam asmeniui, tiek klientui gali būti skirta 90–140 eurų bauda, skiriant pakartotinai – 140–300 eurų bauda.
Parlamentarai siūlo, kad pataisos įsigaliotų nuo kitų metų kovo, o Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki to laiko turėtų parengti išėjimo iš prostitucijos programą išnaudojamiems asmenims.
Seimas dar 2014 metais yra priėmęs tuometinės parlamentarės konservatorės Vincės Vaidevutės Margevičienės inicijuotą rezoliuciją, kuria siūlyta bausti seksualinių paslaugų pirkėjus, o ne prostitutes.
Rezoliucija siūlyta Vyriausybei parengti atitinkamas įstatymų pataisas, bet idėja taip ir nebuvo įgyvendinta.
Prie Šiaurės šalių reguliavimo modelio kovojant su prostitucija bei prekyba žmonėmis siūlo pereiti ir Europos Parlamentas, Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja.
Baudžiamąją atsakomybę ne už sekso paslaugų pardavimą, bet pirkimą pirmoji pasaulyje nustatė Švedija, vėliau ja pasekė kitos Šiaurės šalys.
Nubaustų klientų – vienetai
Pataisų iniciatoriai argumentuoja, kad baudos neatgraso nuo vertimosi prostitucija, tik dar apsunkina galimybes prostitucijoje esantiems asmenims keisti gyvenimo būdą ir gauti pajamas iš legalaus darbo.
„Mūsų teisėsauga taip pat pripažįsta, kad dabartinis reguliavimas nepadeda veiksmingai kovoti su prostitucija, o nevyriausybininkai atkreipia dėmesį, kad absurdiškai neproporcingas prostitucijoje išnaudojamų moterų ir sekso pirkėjų nubaudimo skaičius – šimtai moterų ir keliolika klientų per metus“, – sako D.Šakalienė.
Policijos departamento duomenimis, už vertimąsi prostituciją 2015–2019 metais buvo nubausta 799 asmenys, iš jų 543 – pakartotinai. Už atlygintiną naudojimąsi prostitucijos paslaugomis – 104, pakartotinai – 11 asmenų.
Policijos operacijos žeminančiu pavadinimu „Plaštakė“, anot parlamentarės, tik darsyk pažemina ir viktimizuoja išnaudojamas moteris, kurios dėl stigmos, pasmerkimo, ilgametės prievartinės patirties nebesitiki pagalbos.
Iniciatoriai aiškinamajame rašte referuoja į tyrimus, kad į prostituciją dažniausiai atveda smurtas, o dauguma ja beiverčiančių patenka būdamos jaunesnės nei 14 metų, taigi yra prekybos žmonėmis ir lytinio vaikų išnaudojimo aukos.
Baudos įkalina prostitucijos „subkultūroje“
Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė Kristina Mišinienė sakė pritarianti siūlomoms pataisoms, nes baudos įkalina moteris prostitucijos „subkultūroje“, iš kurios socialinių įgūdžių stokojančios moterys nepajėgios vienos ištrūkti.
„Baudos, nykstantys socialiniai įgūdžiai, atsiradusios priklausomybės įkalina moteris prostitucijos „subkultūroje“ kone visam laikui, ir tuo pačiu tai viena labiausiai niekinamų socialinių grupių. Paleidimas parsiduodančių ir pardavinėjamų moterų nuo teisėsaugos „kabliuko“, mūsų nuomone, leis pamatyti tikrąją situaciją, suformuoti pagalbos programas, rimčiau užkardyti prekybą žmonėmis“, – BNS sakė K.Mišinienė.
Ji taip pat pažymi, kad vis dar egzistuojantis atlaidus požiūris į sekso pirkėjus, sakant, jog verčiau jau tegu jie perka seksą, nes kitaip „eis prievartauti“, atskleidžia „seksistines nuotaikas ir įstatymo vykdytojų gretose“.
„Asmenys prostitucijoje yra bebalsiai, jie neateis prie Seimo rūmų ir nepapasakos apie savo problemas ir išgyvenimus, o ir kas jų klausysis. Mes kviečiame humanistines vertybes palaikančią visuomenės dalį, Seimo narius matyti tikruosius prostitucijos „verslą“ sukuriančius ir palaikančius veikėjus ir traukti į dienos šviesą būtent juos“, – teigė centro vadovė.
Policijos departamento atstovas spaudai Ramūnas Matonis BNS teigė, jog policija kol kas neturi patvirtintos pozicijos dėl siūlomų pataisų, nes nėra įvertinusi galimo poveikio.