Penktadienį LVAT galutine ir neskundžiama nutartimi paskelbė, kad vilnietis 39 metų E.Butrimas negalės vairuoti trejus metus, be to, turės sumokėti 3 000 litų baudą.
LVAT teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Antano Ablingio, Romos Sabinos Alimienės (pranešėja) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), iš esmės tik patvirtino pernykštį pirmosios instancijos teismo nutarimą, kuriuo šis vairuotojas buvo nubaustas už avariją ir pabėgimą iš įvykio vietos.
E.Butrimas LVAT skundėsi, kad bausmės nenusipelnė, tačiau kolegija visus jo argumentus atmetė. Juolab jau pirmosios instancijos teismas vairuotojui skyrė palyginti švelnią bausmę, atsižvelgdamas į aplinkybę, jog pats E.Butrimas pripažino pažeidimus ir dėl jų esą gailisi.
Vidurnakčio avarija
Byloje nustatyta, kad Vilniaus kelių policijos valdybos patrulis 2009 m. vasario 23 d. surašė E.Butrimui administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis 2008 m. gruodžio 10 d. apie 23.50 val. Vilniuje vairuodamas automobilį ir sukdamas į kairę nepaliko tarpo iš šono, užkabino stovintį kitą automobilį ir tokiu būdu apgadino abu automobilius. Tačiau iš eismo įvykio vietos kaltininkas pasišalino, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 132, 234 punktų reikalavimus.
2009 m. kovo 10 d. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas priėmė nutarimą, kuriuo nustatė, jog E.Butrimo kaltė įrodyta byloje esančiais įrodymais, todėl jam už pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą skiriama galutinė 3 000 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Skiriant administracinę nuobaudą buvo atsižvelgta į tai, kad E.B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybę lengvino, kaip minėta, vairuotojo atgaila.
Teisių reikia darbui
Kadenciją baigusio prezidento Algirdo Brazausko žmonos Kristinos sūnus iš pirmosios santuokos E.Butrimas apeliacinį skundą grindė tuo, kad sąmoningai ar tyčia iš eismo įvykio vietos nepasišalino, už apgadinto automobilio valytuvo esą užkišo kortelę, nurodydamas eismo įvykio aplinkybes, savo automobilio nepaslėpė, o pastatė netoli apgadintos mašinos. Tiesa, vėliau šį įvykį pamiršo.
E.Butrimas guodėsi, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, neatsižvelgė į nukentėjusiosios jam palankius parodymus, jo nuoširdų gailestį ir asmenybę, taip pat į tai, kad teisė vairuoti transporto priemonę reikalinga jo darbui.
Savo ruožtu Kelių policijos atstovai savo atsiliepime į K.Brazauskienės sūnaus skundą nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka ir mano, jog pirmosios instancijos teismas, remdamasis objektyviais ir abejonių nekeliančiais įrodymais, priėmė pagrįstą nutarimą, o nuobauda gali būti švelninama tik ypatingais ir išimtiniais atvejais.
Nuo policijos slapstėsi
Su tokia pozicija iš esmės sutiko ir LVAT teisėjai. Jie atmetė E.Butrimo skundą kaip nepagrįstą.
Kolegija pažeidėjui priminė, jog Kelių eismo taisyklių (2008 m. liepos 16 d. redakcija) 234 punkte nurodyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. E.Butrimas eismo įvykio, kurio metu apgadintos dvi transporto priemonės, faktą pripažįsta, jį patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad K.Brazauskienės sūnus būtų pranešęs policijai apie eismo įvykį.
E.Butrimas teigia, kad nesistengė išvengti atsakomybės, savo automobilį paliko netoli apgadinto automobilio, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad nors eismo įvykis buvo padarytas 2008 m. gruodžio 10 d., kaltininkas buvo rastas tik policijai atlikus tyrimą ir paiešką, kurios rezultatas fiksuotas po daugiau nei trijų mėnesių, t. y. 2009 m. vasario 23 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir tą pačią dieną E.Butrimas pateikė paaiškinimą dėl eismo įvykio.
Šiame paaiškinime apeliantas nurodo, kad avarija įvyko dėl to, kad nukentėjusiosios automobilis buvo pastatytas prie įvažiavimo į garažą. Apelianto teiginiai apie paliktą kortelę su eismo įvykio duomenimis, taip pat tik po pirmosios instancijos teismo priimto nutarimo nukentėjusiosios pateiktas paaiškinimas raštu, kad ji radusi šią kortelę ant žemės šalia automobilio, neturi jokios įtakos administracinio teisės pažeidimo kvalifikavimui, rašoma LVAT nutartyje.
Laukia dar viena byla
Verslininkas teisėjų neįtikino ir tuo, kad teisė vairuoti transporto priemonę jam reikalinga darbo funkcijoms atlikti. Teisėjų kolegija pabrėžė, kad ši teisė reikalinga daugumai vairuotojų panašiais tikslais, be to, iš bylos medžiagos nematyti, kad teisė vairuoti transporto priemonę yra būtina apelianto darbui. Taip pat pabrėžtina, kad tokios aplinkybės kaip apelianto šeiminė padėtis, taip pat asmenybė buvo tinkamai įvertintos skiriant nuobaudą.
Beje, 15min.lt jau rašė, kad E.Butrimo laukia dar viena byla už šiurkščius KET pažeidimus – laikinąjį pažymėjimą iki šiandienio LVAT verdikto dar turėjęs vyras neišvengė neapgalvotų poelgių.
