„Stereotipiškai mąstome, kad jeigu sugriežtiname atsakomybę vairuotojams, staiga situacija pagerės, tačiau nieko panašaus. Tai trumpalaikiai vaistai. 2008 metais tai davė rezultatą metams“, – trečiadienį per spaudos konferenciją, skirtą Saugaus eismo dienai, sakė pareigūnas.
Jo teigimu, vienu metu turi būti dirbama trimis pagrindinėmis kryptimis: eismo dalyvių švietimas ir mokymas, jų kontrolė ir kelių infrastruktūros bei transporto priemonių techninės būklės gerinimas.
„Tos trys sferos turi veikti kartu“, – pabrėžė G.Aliksandravičius.
Kelių policijos vadovas taip pat sakė, kad jokios technologinės naujovės nepakeis eismo dalyvių sąmoningumo.
„Turi policija ir savo „Facebook'ą“. Kai tik nušviečiamas koks nors itin neigiamas pavyzdys, žinote, kokių kartais reakcijų sulaukiame iš to padaužos? Kodėl jūs nuslėpėte mano vardą? 80 tūkst. adresų aplankė, aš noriu būti identifikuotas. Aš noriu būti kelių erelis“, – pasakojo pareigūnas.
Anot jo, jauni ir dar nepatyrę vairuotojai yra ir bus po policijos didinamuoju stiklu.
G.Aliksandravičius taip pat prisiminė, kaip sunkiai žmonės Lietuvoje pranta prie atšvaitų.
„Sunkiai skynėsi kelią prašymas, reikalavimas dėvėti atšvaitus. Labai gerai, kad buvo pradėta kampanija su vaikais, tam tikri rezultatai iliustruoja tą įdirbį. Pernai vaikai žuvo tik dėl suaugusiųjų kaltės, tai yra vaikų sąmoningumą mums pavyksta pakeisti, kur kas sunkiau su vyresniaisiais“, – teigė Kelių policijos vadovas.
Seimo narys socialdemokratas Eduardas Šablinskas pranešė, kad rengiamos įstatymų pataisos, jog drabužių ir apavo gamyboje būtų pradėti naudoti atšvaitai.
Lietuvos kelių direkcijos vadovas Egidijus Skrodenis teigė, kad Europos Sąjunga yra iškėlusi tikslą šalims narėms, jog iki 2050 metų keliuose nežūtų nė vienas žmogus.
Jis pabrėžė, kad prie eismo saugumo smarkiai prisideda ir inžinerinės priemonės. Per metus įrengiama ne mažiau kaip 100 greičio mažinimo kalnelių, kitokių priemonių, diegiamos žiedinės sankryžos.
„Mes stebime tai, kad įrengus žiedinę sankryžą, kuri vairuotojams iš pirmo žvilgsnio atrodo sudėtinga pravažiuoti, avaringumą sumažina 100 procentų. Esame atlikę analizę, kuri parodė, kad įrengtus žiedines sankryžas itin pavojingose keturšalėse sankryžose, žuvusiųjų skaičius praktiškai nenustatomas“, – sakė E.Skrodenis.
Anot jo, didžiulį poveikį duoda ir pėsčiųjų bei dviračių takų įrengimas.
Kita vertus, Automobilių kelių direkcijos vadovas atkreipė dėmesį į tai, kad kasmet eismo intensyvumas didėja, nors gyventojų ir mažėja.
„(...) eismo įvykių gali daugėti, nes eismo intensyvumas auga kasmet apie 8–10 proc. beveik visur, ypač magistraliniuose keliuose“, – sakė jis.
Kaip vieną iš potencialių avarijų sukėlėjų E.Skrodenis nurodė mobiliųjų telefonų naudojimą vairuojant.
„Jeigu prieš kelerius metus kalbėjome apie telefonų naudojimą kaip kalbėjimo priemonę, leidžiančią nukreipti mintis nuo vairavimo, bet nenukreipti žvilgsnio nuo kelio ir matyti visas kliūtis, tai šiandien mobiliuosius telefonus visi naudoja bendravimui, pirmiausia per „Facebook“, o tai nukreipia vairuotojo žvilgsnį nuo kelio ir tampa daugybės eismo įvykių arba pavojingų situacijų priežastimi“, – kalbėjo E.Skrodenis.
Anot jo, sužeistų automobilio keleivių skaičius sumažėtų, jei sėdintieji gale prisisegtų saugos diržus.
Automobilių kelių direkcijos vadovas pranešė, kad siekiama iki 2020 metų visas pėsčiųjų perėjas šalyje padaryti saugiomis arba jas panaikinti, kad čia nežūtų nė vienas pėsčiasis.
Saugaus eismo diena Lietuvoje paskelbta 2006 metais. Tuomet šalies keliuose žuvo 760 eismo dalyvių, 2015 metais – 241 žmogus.
Policijos duomenimis, 2010–2015 metais Lietuvoje per eismo įvykius iš viso žuvo 1661 žmogus, tarp jų – 97 nepilnamečiai, sužeista 23 tūkst. 670 eismo dalyvių. Iš viso užregistruota apie 19 tūkst. 990 eismo įvykių, per kuriuos nukentėjo žmonės.
