Aukštesnės instancijos teisėjams buvo apskųsta Vilniaus apygardos teismo nutartis pratęsti įtariamosios suėmimo terminą iki rudens.
Kaip žinoma, E.Kusaitei pateikti kaltinimai dėl pasirengimo susisprogdinti Rusijos kariniame objekte, dėl to jai net gresia kalėjimas iki gyvos galvos.
Teismuose nagrinėjamos su E.Kusaite susijusios bylos visuomet sulaukia didžiulio rezonanso. Ir šįryt į teismą atvyko 20-metės klaipėdietės artimieji bei gausus būrys rėmėjų.
Prieš teismo posėdį keturių konvojaus pareigūnų atvesta E.Kusaitė elgėsi gana santūriai, tačiau bendravo su savo advokatėmis ir pateikė šiek tiek komentarų žiniasklaidai. Kaip didžiausią savo klaidą E.Kusaitė įvardijo tai, kad patikėjo saugumiečiais.
„Jie apsimetinėjo musulmonais ir stūmė mane į radikalųjį islamą“, – sakė ji.
Islamo tikėjimo jauna moteris tikino niekada neišsižadėsianti, nes, jos žodžiais tariant, „tai mano kelias“.
E.Kusaitė minėjo, kad turėdama antrą šansą pasistengtų nebepakliūti į tokią padėtį, kurioje yra dabar, nes jau išmoko labiau vertinti artimuosius.
Argumentai: silpna sveikata ir stiprūs ryšiai
Įtariamosios interesams atstovaujanti advokatė per šios dienos posėdį sakė, kad ankstesnis Vilniaus apygardos teismo verdiktas, kurio pagrindu ji laikoma už grotų, yra neteisėtas ir nepagrįstas. Gynėja aiškino, kad teisėjai nepateikė argumentų, kodėl visiškai neatsižvelgė į argumentus, jog E.Kusaitė turėjo būti iki teismo paleista į laisvę arba, atvirkščiai, iki teismo negali būti laikoma kalėjime.
„Šiandien Eglė Kusaitė yra laikoma už grotų ilgiau 9 mėnesius, tai labai ilgas laiko tarpas. Todėl įrodymai, kad pati griežčiausia kardomoji priemonė yra būtina, turi būti analizuojami itin atidžiai“, – aiškino advokatė.
Teisininkės įsitikinimu, Vilniaus apygardos teismas nutarė laikyti E.Kusaitę už grotų motyvuodamas vien formaliu kriterijumi, kad jai gresia itin griežta bausmė.
Gynyba pabrėžė, kad E.Kusaitė turi tvirtus socialinius ryšius, labai teigiamai charakterizuojama, o darbo neturėjo tik dėl sunkios Lietuvoje susiklosčiusios ekonominės situacijos.
Maža to, Eglė nuo pat vaikystės yra labai silpnos sveikatos, o jos motinai diagnozuota nepagydomų sveikatos sutrikimų, todėl moteriai būtina vienintelės dukros pagalba.
„Labai norėčiau, kad būčiau paleista į laisvę“, – kartojo E.Kusaitė.
Teisėjas pažėrė klausimų
„Esu jau labai ilgą laiką laikoma. Nėra pagrindo manyti, kad padariau šią nusikalstamą veiką“, – teisėjui pareiškė E.Kusaitė.
– Kokią veiką? – teiravosi teisėjas Viktoras Kažys.
– Teroro aktą.
– O jūs su byla susipažinote?
– Taip, susipažįstu. Ir dar manau, kad nebepasikartos tokie mano pasisakymai.
– Kokie pasisakymai?
– Savo pasisakymais aš teigiau, kad atlikau tam tikrus veiksmus. Bet juos atlikau veikiama saugumo pareigūnų. Be to, jie paveikė mane psichotropinėmis medžiagomis.
Teisėjas E.Kusaitės dar teiravosi, ar ji žinanti, kodėl buvo sekama saugumo pareigūnų. Moteris atsakė, kad jos pačios artimųjų prašymu.
Tačiau E.Kusaitė ir toliau atkakliai kartojo, kad būtent saugumiečių, o ne savo iniciatyva rengėsi teroro aktui.
„Jo nurodymu aš atsisiunčiau knygų“, – vieną iš agentų kaltino E.Kusaitė, kalbėdama apie jos kompiuteryje rastą literatūrą, mokančią, kaip pasigaminti sprogmenis.
Svarbi pažintis su čečėnu
Teisėjas V.Kažys dar kamantinėjo E.Kusaitę, kokiu tikslu ji rengėsi vėliau vykti į Čečėniją. Anot įtariamosios, tokių konkrečių planų nebuvo, tik buvo kalbos su Rusijoje gyvenančia susirašinėjimo drauge, jog būtų smagu aplankyti šios močiutę.
Dar teisėjas E.Kusaitės klausė: „Kieno žmona jūs norėjote tapti?“
„Žmona aš niekieno nenorėjau tapti!“ – atšovė įtariamoji ir aiškino, kad visos panašaus pobūdžio kalbos galėjo būti tik nerimti mergaitiški paplepėjimai.
Nepamiršo Temidės tarnas pasidomėti ir tuo, kokį tikėjimą šiuo metu išpažįsta E.Kusaitė. Įtariamoji neslėpė, kad islamą, ir netgi papasakojo, kad būdama 13 metų susipažino su čečėnu, kuriam tuo metu buvo 16-a. Būdamas 18 metų jis išvyko į Čečėniją, o Eglę įkvėpė jo ryžtas kovoti su agresoriais.
„Savo parodymuose sakote, kad norėjote atkeršyti už šito žmogaus žūtį“, – teigė teisėjas, tarsi dėliodamas įrodymus, kad E.Kusaitė iš tiesų rengėsi teroro aktui. Nors taip nuodugniai šioje byla ši tema iš esmės neturėtų būti gvildenama, minėtos aplinkybės svarbios sprendžiant, ar būtina E.Kusaitės atžvilgiu taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.
Teisėjas stebėjosi, kaip E.Kusaitė gali atsisakyti savo pažiūrų dėl radikalios kovos su agresoriais, neatsisakydama islamo tikėjimo.
„Aš atsisakau savo viešai išsakytų minčių apie teroro akto rengimą. Visos tos kalbos, kurios galbūt užfiksuotos, buvo išprovokuotos. Be to, buvau paveikta psichotropinių medžiagų“, – aiškino E.Kusaitė.
Savo ruožtu teisėjas dar stebėjosi, kaip įtariamoji kalba apie psichotropinių medžiagų vartojimą. Jo supratimu, klaipėdietė jas vartoti galėjo tik savo iniciatyva, suvokdama, ką daro.
Verdiktas: į laisvę!
Bylą iš kolegos Justo Lauciaus perėmęs ir dabar ją kuruojantis prokuroras Mindaugas Dūda teismui siūlė atmesti E.Kusaitės gynėjų prašymą, o skundžiamą Vilniaus apygardos teismo nutartį vadino pagrįsta ir teisėta.
Verdiktą dėl E.Kusaitės suėmimo pratęsimo Apeliacinis teismas žada jau ketvirtadienį po 12 val.
Išklausyti nutarties paskelbimo pageidavo ir pati įtariamoji. Iš teismo bei jo prieigų nesiskirsto ir įtariamosios rėmėjai.
Papildyta 12.47 val. Ketvirtadienį po vidurdienio Lietuvos apeliacinis teismas paskelbė, kad E.Kusaitės ir jos gynėjų skundas patenkinamas. Teismas panaikino Vilniaus apygardos teismo nutartį, pagal kurią įtariamoji teroristė turėjo likti už grotų dar kelis mėnesius.
Šiandienė nutartis nebeskundžiama.
„Nusikaltimas yra tik tuo atveju, kai padaroma nusikalstama veika“, – pabrėžė teisėjas V.Kažys. Jis pridūrė, kad realiai E.Kusaitė nieko nespėjo padaryti, nes visi jos sumanymai buvo profesionaliai užkardyti saugumo tarnybų.
Teismo vertinimu, nėra pagrindo manyti, kad būdama laisvėje ji padarytų nusikaltimą.
E.Kusaitė paleista teismo salėje. Jai bus taikoma kita su laikymu už grotų nesusijusi kardomoji priemonė.
Laisvės įkvėpusi įtariamoji prisipažino nesitikėjusi tokios teismo malonės, tačiau tikino dabar esanti labai laiminga.
Į namus Klaipėdoje E.Kusaitė išvykti kol kas neturi galimybės, mat jai su motina ir advokatėmis kasdien teks lankytis Generalinėje prokuratūroje, kur susipažįstama su pagrindine E.Kusaitės baudžiamąja byla.
Sužinojusi, kad yra laisva, ketvirtadienį iš teismo rūmų E.Kusaitė išėjo du sykius. Pirmą sykį jauna moteris pravėrė teismo duris, kad simboliškai įkvėptų laisvės oro ir gatvėje pabendrautų su žurnalistais. Paskui ji grįžo į teismo rūmus, sulaukė palankios nutarties kopijos ir tada apie 13.40 val. jau išėjo savais keliais.
Raudonais bateliais avinti E.Kusaitė sostinės Gedimino prospektu ėjo įsikibusi mamai į parankę, ją lydėjo abi advokatės ir būrelis ištikimiausių rėmėjų (žr. vaizdo medžiagą apačioje).
