Laidą jos autorius K.Krivickas pradėjo nuo asmeniškumų. Kreipdamasis į prokurorus, jis patikino, kad D.Kedį gina ne dėl to, kad būtų buvęs jo klasės ar mokyklos draugas. Neva tokie gandai sklando šiuo metu ir jis, K.Krivickas, nori juos išsklaidyti, patikindamas, kad jo su D.Kedžiu niekas nesieja ir patį D.Kedį matė tik vieną kartą, kai garliaviškis buvo atvažiavęs į redakciją, kad perduotų vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuoti jo dukrelės pasakojimai.
Toliau laidos įtampą buvo pamėginta kelti nuolat kartojamais pažadais, kad netrukus bus parodytas „analogų neturintis tyrimo eksperimentas“, kur ir kaip galėjo būti nužudytas D.Kedys. Neva bus parodytos „paskutinės Drąsiaus Kedžio gyvenimo akimirkos ir nužudymo detalės“.
„Pagaliau pamatysite, kaip pedofilų klanas atsikrato savo priešų“, – pažadėjo K.Krivickas.
Laidos vedėjas suintriguoja, kad „yra dar viena D.Kedžio nužudymo versija: gal jis nepaspringo, o buvo nužudytas kitaip“.„Analogų neturintis tyrimo eksperimentas“ – tai nespalvoti intarpai laidoje, kuriuose keturi vyrai vaidino auką ir budelius. Iš pradžių vienas tramdomaisiais marškiniais aprengtas stambokas vyras desperatiškai voliojosi ant grindų neaiškioje, blyškiai apšviestoje patalpoje. Žiūrovas turėjo susiprasti, kad tai kovotojas su pedofilais, patekęs į jų nelaisvę.
Jau vėliau, kitame epizode, tramdomaisiais marškiniais supančiotas vyras guli ant lovos ankštame kambarėlyje. Į jį ateina kiti trys galvas nuleidę nežinomi aktoriai. Iš pradžių vienas kažkodėl paspiria taburetę. Po to du čiumpa laikyti gulintįjį ant lovos, o trečiasis vaizduoja, kad auką girdo iš atsinešto degtinės butelio.
„Eksperimentas“ tęsiasi keliomis linijomis. Vienu dubliu buvo nufilmuota, kad žudikai prigirdytą auką išneša į lauką, guldo kniūbsčią ant žemės ir čia supančiotasis po kelių neįtikinamai atrodančių smūgių rankomis nurimsta. Tikriausiai taip mėginta pavaizduoti mirtį.
Kitas variantas parodomas po kelių interviu su laidos pašnekovais fragmentų. Šį kartą auka pati pasimiršta lovoje ir budeliai, nutempę kūną ant žemės, nurengia tramdomuosius marškinius, ruošiasi išgabenti lavoną. Nutraukus tramdomuosius marškinius „negyvėlis“ klusniai sukryžiuoja rankas ant krūtinės.
Tiesa, prieš tai laidoje dar prašmėžavo kadrai, kaip budeliai auką, dar gyvą ir aprengtą tais pačiais tramdomaisiais marškiniais, grūda į kažkokį automobilį.
Ką tokiais alternatyviais inscenizuotos tikrovės variantais ir tokiu „tyrimo eksperimentu“ norėta įrodyti? Kad trys vyrai sugeba pasipriešinti negalinčiai aukai sugirdyti degtinės butelį? Kad tie patys trys vyrai gali išvilkti supančiotą žmogų laukan iš namo arba įgrūsti į automobilį? Kokią įrodomąją vertę turi tokie suvaidinti epizodai, galėtų atsakyti tik patys „eksperimento“ dalyviai ir laidos autoriai.
„Eksperimentas“ tęsiamas pasiplaukiojimu valtimi Kauno mariomis. Tie patys trys blogų žmonių vaidmenis atliekantys aktoriai iš pradžių iš marių vidurio žiūronais pasižvalgo po krantą, o paskui prie jo prisišvartuoja, ištempia „negyvą“ kolegą ir numeta jį ant žemės. Po to išbarsto aplink tariamą negyvėlį įvairius daiktus: kepurę, butelį ir ginklą.
Tikėtina, kad kitoje „Akistatos“ laidoje galime sulaukti dar vieno „analogų neturinčio tyrimo eksperimento“, kuriame tie patys aktoriai vaidins nesąžiningus teismo ekspertus, slepiančius įkalčius, klastojančius ekspertizės duomenis ir nepastebinčius smurto žymių ant D.Kedžio kūno. O kol kas apie nuolat „Akistatoje“ aptariamą ekspertų nekompetenciją kalba tik tradiciniai laidos pašnekovai – teismo ekspertizės specialistas Antanas Garmus ir advokatas Aidas Venckus.
 |
| Laidos „Akistata“ stop kadras./„Žudikai“ į „aukos“ delną bando įsprausti ginklą. |
Laidos vedėjas suintriguoja, kad „yra dar viena D.Kedžio nužudymo versija: gal jis nepaspringo, o buvo nužudytas kitaip“. Kaip? Šio trečiadienio laidoje atsakymas dar nenuskambėjo. Užtat nuskambėjo kraupūs įtarimai Žiegždrių psichiatrijos ligoninei.
Kauno marių pakrantėje stovėdamas K.Krivickas sau būdinga maniera – tęsdamas žodžius ir pauzėmis kapodamas sakinius – pareiškė, kad nuo kitoje marių pakrantėje įsikūrusios ligoninės iki kranto, ant kurio buvo rastas D.Kedžio kūnas, kateriu su vidutinio galingumo varikliu galima atplaukti per pusvalandį.
Po laidos autorius užtikrintu balsu pareiškė, kad D.Kedys paskutines savo gyvenimo dienas galėjo būti laikomas šioje ligoninėje. Neva apie tai puse lūpų jau kalba ligoninės personalas. Be to, pasak K.Krivicko, ligoninės rūsiuose yra slaptos patalpos, apie kurių egzistavimą žino tik keli žmonės. Tad žiūrovams tapo aišku, kad Žiegždrių ligoninė jau gali rengtis atremti „Akistatos“ šturmą.
