Klaipėdietei dvigubas smūgis: po sūnaus mirties anūkės apkaltino vagyste

Garbaus amžiaus klaipėdietė Ramutė Mockienė, neseniai palaidojusi savo sūnų, nė sapnuoti nesapnavo, kad gyvenime kada bus kaltinama vagyste ir teks bylinėtis su savo pačios anūkėmis. Po tėvo mirties turto paveldėtojos kaltina garbaus amžiaus moterį ištuštinus sąskaitą prisidengiant kapo tvarkybos darbais.
Aštuoniasdešimtmetė Ramutė Mockienė po sūnaus mirties priversta minti Klaipėdos miesto apylinkės teismo slenkstį.
Aštuoniasdešimtmetė Ramutė Mockienė po sūnaus mirties priversta minti Klaipėdos miesto apylinkės teismo slenkstį. / Aurelijos Jašinskienės/15min.lt nuotr.

Daug metų Klaipėdos uoste dokininku dirbęs Eugenijus Mockus prieš ketverius metus išsiskyrė su savo žmona. Jis liko gyventi kartu su žmona įsigytame keturių kambarių bute Klaipėdoje.

Prieš kelerius metus vyro sveikata pašlijo – apniko ligos. 57-erių vyras dirbti nebegalėjo, jam paskirtas neįgalumas. Po skyrybų, anot artimųjų, atšalo ir santykiai su jau suaugusiomis dukromis – Sandra ir Indre.

Kovą E.Mockus staiga mirė. Tėvą laidoti apsiėmė dukros. Sūnaus netekusi R.Mockienė džiaugėsi gražia ceremonija, anūkių dėmesiu. Kai atrodė, kad istorija baigėsi, prasidėjo tikra drama, nuvedusi tris moteris į teismą.

Apkaltino močiutę vagyste

Ketvirtadienį Klaipėdos miesto apylinkės teisme pradėta nagrinėti byla, kurioje anūkės reikalauja močiutės atiduoti skolą – beveik 7750 eurų.

Butą uostamiestyje ir pensijų fonde tėvo sukauptus 6 tūkst. eurų paveldėjusios dukros po laidotuvių sužinojo, kad iš tėvo sąskaitos banke tik jam mirus per penkiolika kartų buvo išimta solidi suma.

Netrukus paaiškėjo, kad pinigus išgrynino sūnaus gedinčios močiutės kaimynė.

Paveldėtojos, apsiėmusios padengti visas laidojimo išlaidas, vėliau paprašė senolės grąžinti tėvo pinigus.

Šioji, nors iš pradžių ir žadėjo tai padaryti, pinigų anūkėms negrąžino.

„Manome, kad buvo padarytas nusikaltimas – po mirties pasisavinti pinigai, kurie lygiomis dalimis priklausė teisėtoms paveldėtojoms. Močiutė laikė išgrynintus pinigus voke, žadėjo juos atiduoti, bet galop to nepadarė“, – teisme aiškino į bylos nagrinėjimą neatvykusių dukrų advokatas Gediminas Žlioba.

Anot jo, argumentas, jog velionio sąskaitoje buvę pinigai – gauti pardavus močiutės žemę, nėra šios bylos dalis. Tai esą turėtų būti išskirta į atskirą bylą.

Testamento surašyti nespėjo

Teisme kalbėjusi R.Mockienė graudenosi tokiame amžiuje turinti reikalų su teisėsauga. Po laidotuvių sulaukusi kvietimų į policiją, į prokuratūrą, galop į teismą klaipėdietė pati pradėjo jausti sveikatos negalavimus.

R.Mockienė pasakojo iki šiol buvusi puikios sveikatos, galėjo rūpintis pasiligojusiu sūnumi. Kone kasdien važiuodavo pas jį, padėdavo buityje.

Močiutė pasakojo turėjusi paveldėtos žemės, padovanojo ją sūnui. Manė, jaunesnis, galbūt sugalvos, ką ten veikti.

Tačiau pašlijus sveikatai nuspręsta žemę parduoti. Už ją sūnus gavo 15 tūkst. eurų.

„Jis visą gyvenimą dirbo, bet santaupų neturėjo. Čia ir buvo visi jo pinigai. Pati gaunu nedidelę pensiją. Sūnus man padėdavo. Dalį pinigų jau buvo davęs dukroms. Buvo sakęs ir man, ir aplinkiniams, kad jei kas: „Mama, tie pinigai tavo!“ Bet testamento neparašė. Juk negalvojome, kad mirs. Niekas negalvojo... Jaunas dar buvo“, – pasakojo R.Mockienė. Sūnus, anot jos, buvo patikėjęs ir banko kortelės kodą. Po mirties gedinti moteris paprašė kaimynės išgryninti pinigus. Buvo įsitikinusi, kad jų prireiks laidotuvėms, kapavietės sutvarkymui. Bijojo, kad savų pinigų neužteks.

Apie anūkių vestuves sužinojo spaudoje

R.Mockienė ir kitas jos sūnus – velionio brolis – Arūnas teisme tikino, kad Eugenijaus ryšys su dukromis buvo trapus.

Jaunėlės Indrės nebuvo matęs ketverius metus. Apie tai, kad ji ištekėjo už žymaus verslininko, vyras sužinojo perskaitęs viename žurnale ir pamatęs spalvingas prabangaus pokylio nuotraukas. Tėvas apie tuoktuves nebuvo informuotas.

Kiek daugiau E.Mockus bendravo su vyresniąja dukra Sandra. Už buvusio „Neptūno“ krepšininko ištekėjusi ir į Rusiją išsikrausčiusi moteris vis paskambindavo tėvui, kartą per metus atvykdavo.

„Bet ir vėl – niekada pas tėvą neapsistodavo, užsukdavo trumpam“, – apgailestavo R.Mockienė. A.Mockus prisiminė, kad broliui bendravimas su dukromis atrodė labai svarbus. Po kiekvieno skambučio ar vizito jis atrodė laimingas, girdavosi. Sulaukęs svečių esą būdavo dosnus – negailėdavo pinigų dukrai, anūkams. „Bet tie vizitai – nepabijosiu pasakyti – buvo dėl „paukštelio“ ir vokelio“, – aiškino teisme velionio brolis.

Močiutei – kaltinimas televizoriaus vagyste

Po laidotuvių anūkės dar aplankė močiutę, jaunėlė padovanojo savo tapytą paveikslą. Garbaus amžiaus moteris prisiminė, kad tada aptarė, ką daryti su butu.

Sostinėje dabar gyvenančios moterys tikino, kad joms daiktų iš buto nereikia, ir, jei ras ką vertingo, gali pasiimti ar kaimynams pasiūlyti.

Į sūnaus namus Laukininkų gatvėje dar nuvykusi R.Mockienė sutvarkė virtuvę: buvo likęs mirties dieną valgytas maistas ant stalo, puodeliai.

„Pamačiau tą ploną televizorių. Galvoju, jei jau vis tiek visus daiktus mes lauk – pasiimsiu. Bet po savaitės į namus atvažiavo piktos anūkės, išvadino mane vagimi, pasiėmė tą televizorių, paveikslą, liepė atiduoti pinigus ir išvažiavo. Netrukus sulaukiau tyrėjos skambučio, pradėtas tyrimas“, – pasakojo teisme atsidūrusi moteris.

Ispanija arčiau nei kapavietė

Kukliai gyvenanti R.Mockienė teisme buvo atvira – išsiėmė sūnaus sąskaitoje buvusius pinigus, nes norėjo deramai sutvarkyti sūnaus kapą. „Žinote, man gėda, kad turiu tokias anūkes. Joms Ispanija, Prancūzija arčiau nei tėvo kapas. Žinojau, kad gyvo jo nelankė, mirusio nelankys tuo labiau. Kol judu, tol noriu pasirūpinti tvarkingu kapu“, – aiškino moteris.

Velionis buvo palaidotas į tą pačią kapavietę, kaip ir R.Mockienės tėvai. Į tą patį kapą atgulė ir balandį mirusi jos sesuo.

Aštuoniasdešimtmetė įsitikinusi, kad būtina rekonstruoti kapavietę: keisti pamatus, uždėti vientisą granito plokštę. Bijo, kad ateityje nebeturės jėgų rūpintis augalais.

Velionio dukroms atstovaujantis advokatas teisme pateikė fotografijas, rodančias esą kapavietė ir dabar yra tvarkinga ir visi numatyti darbai, kuriems R.Mockienė numatė beveik 5600 eurų, būtų pertekliniai.

Esą ir kai kurios teisme pateiktos sąskaitos, tokios kaip 200 eurų už raidelių iškalimą ant paminklo, – kelia abejonių.

Teisiama R.Mockienė pripažino, kad net ir bylai atsidūrus teisme ji toliau derėjosi su kapaviečių tvarkytojais, užsakė medžiagas, darbus.

„Žinojau, kad vyksta bylinėjimasis, bet po tokio anūkių elgesio supratau, kad kitaip negaliu. Suprantu, kad iš savo kuklios pensijos nieko nepadarysiu. Noriu pasirūpinti kapaviete, nes niekas už man to nepadarys“, – apgailestavo.

R.Mockienė kartu su advokate teismo prašo būti gailestingam ir kiekvienai anūkei priteisti ne po 3870 eurų, o po 900. Taip pat prašoma sumažinti ir bylinėjimosi išlaidas.

Teismas sprendimą šioje byloje skelbs gruodį.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis