Klaipėdos apygardos prokuratūra kartu su Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro (ONTB) pareigūnais baigė tirti didelės apimties baudžiamąją bylą, kurioje kaltinimai dėl neteisėto elektroninių duomenų perėmimo ir panaudojimo, neteisėto prisijungimo prie informacinių sistemų, neteisėto finansinių operacijų atlikimo, sukčiavimo bei dėl valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens vardo pasisavinimo pateikti 25 organizuotos grupės nariams.
90 tomų baudžiamoji byla su daugiau kaip 200 puslapių turinčiu kaltinamuoju aktu artimiausiu metu bus perduota nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui, rašoma Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiosios specialistės komunikacijai Palmiros Martinkienės trečiadienį paviešintame pranešime.
Šeši Alytaus pataisos namuose kalėję nuteistieji 2011 m. subūrė organizuotą grupę, kurios tikslas – išviliojus iš patiklių žmonių elektroninės bankininkystės duomenis, pasisavinti iš jų sąskaitų pinigus ar jų vardu paimti greituosius kreditus. Pinigai nuteistiesiems buvo reikalingi narkotinėms medžiagoms įsigyti.
Tais atvejais, kai buvo veikiama Mokesčių inspekcijos, Sodros ar vieno banko vardu, telefonu už tos institucijos tariamą atstovą paprastai kalbėdavo moters balsą puikiai sugebantis imituoti vienas iš kaltinamųjų vyrų.
Veikdami pagal iš anksto sudarytą planą, pasiskirstę vaidmenimis, grupuotės nariai skambindavo atsitiktiniams Klaipėdos regiono gyventojams ir, prisistatę įvairių institucijų – Sodros, Mokesčių inspekcijos, bankų, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, policijos darbuotojais vienais atvejais prisijungimo prie elektroninės bankininkystės kodus išviliodavo pranešę, kad per jų sąskaitas yra plaunami pinigai, todėl jas reikia užblokuoti, kitais atvejais – kad jiems norima grąžinti mokesčių permokas, pervesti į jų sąskaitas tam tikrą valstybės „skolą“ ir panašiai.
Tais atvejais, kai buvo veikiama Mokesčių inspekcijos, Sodros ar vieno banko vardu, telefonu už tos institucijos tariamą atstovą paprastai kalbėdavo moters balsą puikiai sugebantis imituoti vienas iš kaltinamųjų vyrų. Pinigai iš nukentėjusiųjų sąskaitų būdavo pervedami į bendrininkų, esančių laisvėje, sąskaitas, o vėliau išgryninami bankomatuose ir perduodami nuteistiesiems.
Apgaule užvaldę svetimus elektroninių mokėjimo priemonių naudotojų tapatybės patvirtinimo duomenis, įtariamieji iš bankų sąskaitų pagrobdavo gyventojų pinigus arba jų vardu gaudavo ir pasisavindavo greituosius kreditus.
Teisėsaugininkai nustatė, kad nusikalstamose veikose dalyvavo ir kol kas laisvėje esantys šios organizuotos grupės narių giminaičiai, pažįstami bei draugai. Jie prisijungdavo prie elektroninių mokėjimo priemonių, pervesdavo nukentėjusiųjų pinigus į bendrininkų sąskaitas, išgrynindavo pinigus bankomatuose, perduodavo juos kitiems įtariamiesiems bei panašiai.
Sukčiai vienu kartu dažniausiai pasisavindavo nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių litų, tačiau buvo atvejų, kai tenkindavosi ir vos keliasdešimties litų sumomis. Iš viso byloje užfiksuoti 63 telefoninio sukčiavimo atvejai.
Daugelis grupuotės narių yra ne kartą teisti, jiems įtarimai pareikšti ir kitose bylose.
„Nukentėjusiaisiais šioje plataus masto vadinamųjų naujosios kartos telefoninių – internetinių sukčių byloje pripažinti 62 fiziniai asmenys, didžiąją dalį jų sudaro vyresnio amžiaus moterys, nors ant sukčių kabliuko užkibo ir viena aštuoniolikmetė, ir kelios už ją vyresnės moterys. Civiliniais ieškovais byloje pripažintos ir aštuonios greituosius kreditus teikiančios bendrovės, o bendra pateiktų civilinių ieškinių suma siekia apie 165 tūkst. litų“, – apibendrino tyrimui vadovavęs bei valstybinį kaltinimą teisme palaikysiantis Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Romas Jasevičius.
Klaipėdos aps. VPK atstovai papildomai informuoja, kad ikiteisminis tyrimas dėl organizuotos telefoninių sukčių grupės pradėtas dar 2011 m. liepos mėn. Tuo metu tyrimai dėl tokio pobūdžio nusikaltimų būdavo pradedami pagal nukentėjusiųjų gyvenamąją vietą. Todėl tokie ikiteisminiai tyrimai dėl telefoninių sukčiavimų buvo pradėti Klaipėdos miesto 1-ajame ir 2-ajame, Palangos miesto, Klaipėdos, Šilutės, Skuodo, Kretingos rajonų policijos komisariatuose.
Tačiau Klaipėdos aps. VPK ONTB pareigūnai nuodugniai išanalizavo didelės apimties kriminalinės žvalgybos ir ikiteisminio tyrimo duomenis ir nustatė, kad šiuos nusikaltimus galėjo įvykdyti ta pati organizuota grupė.
Todėl uostamiesčio ONTB ir ONKTS pareigūnai nutarė šiuos tyrimus centralizuoti ir sujungė į vieną net penkiasdešimt devynis skirtinguose policijos komisariatuose atliekamus ikiteisminius tyrimus. Tyrimo metu nustatyta, kad ši organizuota grupė įvykdė nusikaltimus prieš 63 Lietuvos gyventojus.
Pirmuosius įtariamųjų sulaikymus ONTB pareigūnai atliko jau 2011 m. rugpjūčio mėn. Tąkart Klaipėdos aps. VPK pareigūnai visą parą trukusios operacijos metu atliko kratas pas įtariamuosius Kaune, Šiauliuose, Kėdainiuose, Ukmergėje, Lazdijuose, Vilkaviškyje, Ignalinos rajone. Be to, buvo atliktos kratos ir pataisos namuose.
2014 m. sausio mėnesį šis ypač sudėtingas ir didelės apimties tyrimas buvo užbaigtas. Galutiniai įtarimai pareikšti 25 organizuotos grupės nariams, net 16 iš jų atlieka laisvės atėmimo bausmes už kitus nusikaltimus.
Iš viso nustatyta 314 organizuotoje grupėje įvykdytų nusikaltimų, tarp jų - sukčiavimai, neteisėtas prisijungimas prie informacinės sistemos, neteisėtas disponavimas elektroninės mokėjimo priemonės duomenimis, neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės duomenų panaudojimas, valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens vardo pasisavinimas.
Iš pagrindinės baudžiamosios bylos atskirti dar 22 ikiteisminiai tyrimai epizodines nusikalstamas veikas įvykdžiusių asmenų atžvilgiu.
Gauta duomenų, kad didžioji dalis neteisėtai užvaldytų pinigų buvo skirta narkotinėms medžiagoms įsigyti pataisos namuose.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d. už sukčiavimą organizuotoje grupėje numato laisvės atėmimą iki 8 metų.
Pareigūnai dar kartą primena, kad žmonės turėtų būti atsargesni ir niekam nepatikėtų ne tik savo elektroninės bankininkystės, bet ir kitokių savo asmeninių (asmens kodo, gyvenamosios vietos etc.) duomenų. Primintina, kad nei policijos, nei kitų institucijų atstovai niekada nereikalauja iš piliečių jų prisijungimo prie elektroninės bankininkystės kodų.
