Praėjusių metų birželį mokyklos direktorei vaikų tėvai pateikė prašymą dėl mokytojos nušalinimo. J. Poletajevos manymu, išdėstyti teiginiai neatitiko tikrovės, ją įžeidė ir pažemino jos garbę ir orumą, dėl ko mokytoją ištiko šokas ir nervinis priepuolis. Nenorėdama toliau dirbti konfliktinėje aplinkoje, mokytoja direktorei pateikė rašytinį atsisakymą toliau vesti pamokas toje klasėje, kurios vaikų tėvai ir globėjai pasirašė minėtą nušalinimą. Spalio mėnesį mokytoja kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti raštu paneigti mokyklos direktorei jos garbę ir orumą žeminančią informaciją, kaip neatitinkančią tikrovės, kad ji „netinkamu tonu pamokų metu bendrauja su vaikais, klasėje įtempta atmosfera, vaikai nenoriai lanko pamokas. Buvo atvejų, kai pamokos metu vaikai buvo palikti be priežiūros. Su tėvais mokytoja negali rasti bendros kalbos.“ Ieškinyje mokytoja taip pat prašė teismo jai priteisti iš 24 vaikų mamų solidariai 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas.
Su mokytojos teiginiais moksleivių mamos nesutiko, nurodydamos kad nėra laikytina asmens garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimu asmens kreipimasis į darbdavį, kad skundžiamajam, jei būtų poreikis, būtų pritaikyta drausminė atsakomybė ar būtų imtasi kitų priemonių susidariusiai situacijai išspręsti. Jos mano, kad mokytoja jokios neturtinės žalos dėl minėto rašto nepatyrė.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota, kad asmens garbė ir orumas ginami, nustačius faktų visumą: žinių paskleidimo faktą, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, faktą, jog žinios žemina asmens garbę ir orumą, faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės. Kad buvo pažeista garbė ir orumas turi įrodyti ieškovė, o kad duomenys atitiko tikrovę ir kad ją paskleidęs asmuo ar visuomenės informavimo priemonė nežinojo ir negalėjo žinoti, jog paskleidžiami duomenys yra žeminantys asmens garbę ir orumą, turi įrodyti atsakovės.
Teismo manymu, mokytojos reakcija į tėvų pareiškimą yra per daug emocionali ir neadekvati. Iš teksto turinio negalima spręsti, kad tokiu pareiškimu siekta įžeisti ar pažeminti asmenį, apie kurį rašoma, nėra pavartota jokių dviprasmiškų žodžių, nesuprantamų frazių ar konkrečių teiginių apie J. Poletajevos asmenį. Teismas pripažino, kad mokytoja neįrodė, jog tėvų pareiškimu buvo įžeista jos garbė ir orumas, o mokinių tėvai įrodė, kad rašte pateikti faktai tikrovę atitinka ir nusprendė ieškinį atmesti.
Teismo sprendimą galima skųsti Klaipėdos apygardos teismui.
