Bylos duomenimis, nuteistas įmonės vadovas dar 2013 metais sudarė fiktyvų sandorį, pagal kurį kitam asmeniui neva pardavė savo valdomos įmonės akcijas ir tokiu būdu nutraukė visus ryšius su bendrove.
Tariamam įmonės pirkėjui už tokį sandorį nuteistasis pasiūlė piniginį atlygį. Nors už sutartą pinigų sumą dokumentus pasirašęs tariamas pirkėjas neketino būti įmonės akcininku bei direktoriumi, nuteistasis pagamino akcininko pasikeitimą pagrindžiančius netikrus dokumentus, kurie buvo pateikti VĮ Registrų centrui.
Nustatyta, kad vyriškis fiktyviai parduoti įmonės akcijas nusprendė turėdamas tikslą pasisavinti bendrovei priklausiusį didelės vertės turtą bei išvengti skolų kreditoriams grąžinimo.
Paaiškėjo, kad nuteistas vyras pasisavino daugiau nei 16 tūkst. eurų. Siekdamas nuslėpti šį faktą, jis tyčia paslėpė bendrovės buhalterinius dokumentus, dėl ko nebuvo galima iš dalies nustatyti įmonės turto, nuosavo kapitalo bei įsipareigojimų dydžio.
Dėl didelės vertės turto pasisavinimo įmonė tapo nebepajėgi padengti kreditorių reikalavimų, o tai lėmė jos bankrotą. Skaičiuojama, kad tokie neteisėti vadovo veiksmai kreditoriams padarė beveik 16 tūkst. eurų turtinę žalą.
Teismas tenkino byloje pateiktus civilinius ieškinius ir iš nuteistojo priteisė bendrai daugiau nei 15 tūkst. eurų turtinei žalai atlyginti. Jis taip pat privalės sumokėti daugiau nei 7 tūkst. eurų baudą.
Valstybinį kaltinimą teisme palaikė Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Vida Skalauskienė. Tyrimą atliko Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimų skyriaus pareigūnai.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.
