Kaip pranešė Klaipėdos teritorinė muitinė, balandį iš Ekvadoro atplukdytuose įrenginiuose Muitinės kriminalinės tarnybos ir Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnai aptiko slėptuves.
Jų viduje buvo daugiau apie 610 kg kokaino kontrabandos krovinys.
Tai viena didžiausių narkotikų kontrabandos siuntų Lietuvos istorijoje.
Apytikslė jos vertė juodojoje rinkoje – beveik 49 mln. eurų, o siuntos gavėjo pėdsakai driekiasi į Rusiją.
Narkotikai slėpti liejimo formose
Kaip savo pranešime nurodė Muitinės departamentas, didžioji narkotikų dalis turėjo būti skirta Rusijos rinkai. Narkotikai buvo aptikti iš Ekvadoro atplukdytose liejimo formose plastiko dirbinių gamybai. Šios formos buvo skirtos Rusijos piliečio Lietuvoje įkurtai įmonei. Įmonės direktorius turi leidimą gyventi Lietuvoje, bet šiuo metu gyvena Rusijoje.
Pasak Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro Sauliaus Minkevičiaus, krovinys galėjo būti skirtas ir Europos Sąjungai.
Manau, kad krovinys buvo skirtas Europai, bet kokioms konkrečiai valstybėms, pasakyti negaliu.
„Manyčiau, kad krovinys buvo skirtas ES rinkai. Galbūt dalis buvo numatyta palikti Lietuvoje, galbūt ne. Visgi įrenginys buvo pakankamai sudėtingas, ir jį išmontuoti reikėjo vienoje vietoje, ir tada distribucinius veiksmus atlikti. Sunku pasakyti, bet analizuojant narkotikų srautus iš Pietų Amerikos į Europos valstybes, labiausiai tikėtina, kad jis nebuvo skirtas Rusijai ar trečiosioms valstybėms, nes į jas yra paprastesnių patekimo būdų, ne per ES šalis nares. Tai ir įvykimas į ES muitų zoną, ir išvykimas, dvigubas tikrinimas. Todėl manau, kad krovinys buvo skirtas Europai, bet kokioms konkrečiai valstybėms, pasakyti negaliu“, – trečiadienį žurnalistams sakė S.Minkevičius.
Iš viso aptiktos 576 pakuotės su kokainu, kurių kiekviena slepia apie 1060 gramų. Bendras sulaikytų kvaišalų kiekis – 610 kg.
Narkotikus iš Ekvadoro atplukdytuose įrenginiuose Muitinės kriminalinės tarnybos ir Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnai aptiko slėptuvėse, joms atidaryti teko samdyti sunkius įrengimus išardyti galinčią bendrovę.
S.Minkevičiaus teigimu, ši narkotikų sulaikymo operacija buvo išskirtinė tuo, kad ją atliekant remtasi ne kriminalinės žvalgybos surinkta informacija ar ikiteisminio tyrimo veiksmais, bet sėkmingu muitinės pareigūnų analitiniu darbu, teisingai įvertinant rizikas ir grėsmes.
Pasak jo, dabar svarbiausia – imtis priemonių išsiaiškinti, kas buvo tikrieji operacijos organizatoriai, ir siekti juos patraukti atsakomybėn.
Krovinį aptikti padėjo rizikos analizė
Krovinys aptiktas muitinės specialistams atlikus rizikos analizę, kuria remiantis detaliai patikrinti buvo atrinkti į Klaipėdos uostą iš Pietų Amerikos atplukdyti kroviniai.
Pasak Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyriaus viršininko Telesforo Šimkaus, pareigūnams šio tyrimo metu teko susidurti su ypač dideliu aktyvumu, siekiant sutrukdyti patikrinti tariamus gamyklinius įrengimus – jie pasirodė esantys muliažai. Teko pasitelkti daug specialistų ir samdyti įmonę ardymo darbams atlikti, nes kvaišalai buvo aklinai užvirinti metalinėse liejimo formose, o patys įrenginiai svėrė po keletą tonų.
Muitinės kriminalistams pirmiausia įtarimų sukėlė krovinio pobūdis ir jo maršrutas. Tariamos liejimo formos, esą skirtos plastikiniams gaubteliams ir dangteliams gaminti, į Lietuvą atplukdytos iš Ekvadoro, užsukant į Kolumbiją, taip pat Vokietijos Hamburgo uostą.
Pasak muitininkų, būtent iš šių Pietų Amerikos šalių atgabentuose kroviniuose pastaraisiais metais Lietuvoje sulaikyta ne viena kvaišalų siunta.
Įtartina pasirodė ir tai, kad krovinį sudarė vien liejimo formos – trūko gamybos procesui būtinų liejimo staklių, o įrenginių gavėjai, Vilniuje įregistruotos mažosios bendrijos atstovai, negalėjo aiškiai pasakyti, ką nori veikti su šiais įrengimais, neturėjo jų brėžinių. Vienu metu kalbėję, kad ketina pradėti gamybą Lietuvoje, vėliau jau teigė svarstantys įrenginius perparduoti.
Atplaukus kroviniui, jau laukė muitininkai
Todėl kai balandžio 14 dieną į Klaipėdą buvo atplukdytos ir uoste iškrautos šešios liejimo formos, krovinio jau laukė muitinės kriminalistai. Iškart paaiškėjo, kad detaliai patikrinti įrenginius bus labai sudėtinga – liejimo formos buvo masyvios ir labai sunkios – kiekviena svėrė po 3,5 tonos.
Patikrinimui itin aktyviai priešinosi ir įmonei–gavėjai atstovavęs advokatas. Nė vienas įmonės darbuotojas taip ir nepasirodė pasiimti krovinio. Advokatas žodžiu ir raštais muitininkus įtikinėjo, kad toks patikrinimas esą nepataisomai sugadintų įrengimus.
Tačiau pareigūnai, pasitelkę specialistus, įrodė, kad tikrinimas nesugadins įrenginių. Be to, net išoriškai juos apžiūrėję, muitinės kriminalistai pastebėjo keletą konstrukcinių klaidų: imitacinių vamzdelių, nebaigtų gręžti ertmių ir panašių. Tai sustiprino įtarimus, kad viduje gali būti slepiamas nelegalus krovinys, o pačios liejimo formos tėra muliažas.
Be to, minėti įrenginiai atrodė lyg būtų dirbtinai sendinti – subraižyti, apipilti rūdijimą skatinančiu skysčiu, todėl gegužės 3 dieną krovinys sulaikytas.
Muitinės teigimu, daugiausia įtarimų kėlė formose esančios aušinimo kameros, tačiau atverti aklinai užvirintas liejimo formas buvo ypač sudėtinga. Vienintelis būdas įsitikinti, ar įrenginių viduje nėra paslėpta nedeklaruotų daiktų, buvo tiesiog pragręžti 1 cm storio liejimo formos sieną, todėl teko aiškintis, kokią techniką naudoti, kaip saugiau ir nesugadinant išardyti įrengimus, kad nebūtų pažeisti galintys būti daiktiniai ikiteisminio tyrimo įrodymai.
Šiems ardymo darbams vykdyti teko skelbti konkursą, jį laimėjo viena Klaipėdos įmonė. Liepos 24 dieną pragręžus vieną iš įrenginių, iškart paaiškėjo, kad ten slepiami kvaišalai – ant grąžto liko baltos spalvos miltelių, o pirminis narkotikų aptikimo testas parodė, jog tai greičiausiai kokainas.
Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl narkotikų kontrabandos, o ardymo darbai tęsti toliau.
Įrenginių kraštai buvo frezuojami, po to galingu magnetu nukeliami jų dangčiai, šitaip atveriant aušinimo kameras. Šie darbai Lietuvos muitinei kainavo 10 tūkst. eurų.
Liejimo formų viduje, aušinimo kamerose rastos sandariai supakuotos, silikonu užlietos kvaišalų pakuotės. Iš viso aptiktos 576 pakuotės su kokainu, kiekviena jų sveria apie 1060 gramų. Taigi bendras sulaikytų kvaišalų kiekis – daugiau nei 610 kilogramų.
Pasak Klaipėdos teritorinės muitinės Kriminalinės tarnybos viršininko T.Šimkaus, šis patikrinimas unikalus – tokių ardymo operacijų muitinė anksčiau nėra atlikusi.
Pėdsakai veda į Rusiją
Liejimo formos turėjo būti gabenamos į Vilniuje registruotą įmonę, jos direktorius – Lietuvoje leidimą gyventi turintis Rusijos pilietis. Šiuo metu jis gyvena Rusijoje, iš Lietuvos išvyko dar prieš tyrimo pradžią.
Tyrimui dėl narkotikų kontrabandos vadovauja Klaipėdos apygardos prokuratūra. Šiuo metu atliekami procesiniai tyrimo veiksmai, kratos. Sulaikyti kvaišalai perduoti ekspertams, jie tiksliai nustatys jų sudėti, grynumą, kiekį.
Pasak S.Minkevičiaus, vykdyti ikiteisminį tyrimą bus labai sudėtinga dėl jo tarptautinio atspalvio.
„Suimtieji yra valstybėje, kurioje mes vargu ar turėsime galimybę atlikti kokius nors procesinius veiksmus. Įtariamasis organizatorius šiuo metu nėra Lietuvoje, išvyko dar iki muitinei pradedant analizę, neturėjome galimybės sužinoti jo versijos. Tyrimas nusimato sunkus, specifika yra ta, kad tokio didelio kiekio narkotikų gabenimas yra tarptautinės teisės nusikaltimas, todėl yra kitokios procedūros. (...) Bet vien jau tai, kad toks milžiniškas kiekis kvaišalų nepateko ir nebepateks į „gatves“, yra didelis teisėsaugos darbo rezultatas“, – sakė S.Minkevičius.
Pasak jo, įmonėje, kuriai buvo skirti liejimo įrenginiai, dirba ir daugiau darbuotojų, pavyzdžiui, buhalterė, bet ar jie žinojo apie narkotikus ir yra susiję su byla, atsakys tik tolimesnis tyrimas. Anksčiau įmonė didelės veiklos nevykdė – tik kelias importo procedūras, nesukėlusias įtarimų.
Išsiaiškinti, kas krovinio siuntėjai, jo teigimu, bus sudėtinga – dažniausiai Pietų Amerikos valstybės neatsako į tokio pobūdžio teisinės pagalbos prašymus arba atsako neišsamiai.
Su Rusija, sako S.Minkevičius, bendradarbiauti bus sudėtinga, tačiau vis dėlto jis pažymėjo, kad Rusija su narkotikų kontrabanda susijusiais klausimais dažnai būna linkusi bendradarbiauti. Jo teigimu, kadangi didelio kiekio narkotikų kontrabanda yra tarptautinės teisės nusikaltimas, įtariamasis teoriškai gali būti teisiamas ir Rusijoje.
Už labai didelio kiekio narkotikų laikymą Baudžiamasis kodeksas numato iki 15 metų laisvės atėmimo bausmę. Tai didžiausią atsakomybę užtraukiantis nesmurtinis nusikaltimas.
Šio tyrimo metu taip pat bendradarbiauta su Prancūzijos bei Vokietijos muitinių pareigūnais.
Muitinės duomenimis, tai viena stambiausių sulaikytų siuntų šalies istorijoje. Panašios siuntos sulaikytos 2015 ir 2010 metais. 2010 metų sausį Klaipėdoje Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai, talkinant muitinės kriminalistams, sulaikė iš Ekvadoro per Vokietijos uostus atplukdytą 500 kilogramų kokaino kontrabandą. Kvaišalai slėpti jūriniame konteineryje su šaldyta žuvimi.
2015 metų liepos – rugsėjo mėnesiais Kauno apskrities policijos kriminalistai, bendradarbiaudami su Muitinės kriminaline tarnyba, sulaikė iš Kolumbijos atgabentą 600 kilogramų kokaino kontrabandą, slėptą anglyse.
