2016 m. vasarą įvykusi istorija kulminaciją pasiekė dar šių metų liepą, kai Vilniaus miesto apylinkės teismas nusprendė O.Baroną ir jo draugą Artūrą Larionovą pripažino kaltais dėl vagystės, pareigūno vardo pasisavinimo, neteisėto laisvės atėmimo, dokumentų klastojimo ir sukčiavimo.
A.Larionovas buvo nuteistas lygtine laisvės atėmimo bausme ir nuosprendžio neginčijo. Tačiau du metai už grotų netenkino O.Barono ir jis neįsiteisėjusį pirmosios instancijos teismo nuosprendį apskundė.
Jis prašė teismo malonės ir žadėjo pasitaisyti, bet antradienį skundą išnagrinėjusi Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija O.Baronu nepatikėjo ir jis jau tą pačią dieną pasiųstas į pataisos namus.
Daug prie šios griežtos bausmės prisidėjo spalvinga kriminalinė O.Barono patirtis, jis nusikaltimą padarė būdamas nepilnametis, o iki tol jau buvo užsidirbęs tris teistumus. Anksčiau jam skirta bauda ir lygtinis laisvės atėmimas.
„Vis dėlto šios priemonės nebuvo veiksmingos ir nuteistasis teisingų savo elgesio korekcijų neatliko. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu apeliantas padarė penkias naujas tyčines nusikalstamas veikas.
Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančios socialinio tyrimo išvados, apeliantas nesupranta probacijos esmės ir jos naudos sau, priežiūrą vertina kritiškai (kaip baudimą), nebendradarbiauja, motyvacija keisti elgesį nedidėja, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vis dar išlieka vidutinė“, – nutarė teisėjai siųsdami O.Baroną už grotų.
Jų vertinimu, jokia kita, išskyrus griežčiausią įmanomą – laisvės atėmimo – bausmė jaunojo nusikaltėlio nepataisys.
Sulaikė prekeivį
Istorija prasidėjo 2016 metų vasarą, naktį iš liepos 6-osios į 7-ąją. Anot A.Larionovo, nusikaltimą įvykdyti O.Baronas jį įkalbinėjo jau seniai, tačiau priimti pasiūlymą jis sutiko tik kai vasarą jam ėmė trūkti pinigų.
O.Baronas nukentėjusio jaunuolio nepažinojo, tačiau girdėjo gandų, kad šis pardavinėja narkotikus, tad susirašė su juo trumposiomis žinutėmis ir susitarė susitikti.
Naktį atvažiavę į sutartą vietą abu vaikinai iš pradžių planavo tik galimą prekeivį pagąsdinti ir apvogti, bet pamatę, kad šis atvyko ne vienas, A.Larionovas improvizavo, prisistatė policijos pareigūnu ir pakišo nukentėjusiajam socialinio draudimo pažymėjimą. Tą pamatęs vienas nukentėjusiojo draugas griebė kuprinę ir pabėgo.
„Tada paklausėm, ar jis žino, už ką yra sulaikomas. Jis pasakė, kad taip, ir parodė ieškoti kanapių vairuotojo durelėse, ten radom apie 2,5 – 3 g. Kitą likusį jo draugą paleidome“, – teisme pasakojo A.Larionovas. Tiesa, šią aplinkybę apie rastus narkotikus neigė pats nukentėjęs vaikinas – disponavimo narkotikais ar jų prekybos įrodyti nepavyko.
Po to nukentėjusįjį abu „pareigūnai“ įsisodino į automobilį, surakino antrankiais, nuvežė prie konteinerių ir apklausė, prašė jo padėti sulaikyti ir kitą narkotikų prekeivį, jį neva jau stebėjo anksčiau. Be to, dar ir konfiskavo jo daiktus – telefoną ir piniginę su dokumentais.
Vakaras jaunimui nesibaigė, „kriminalistai“ nusprendė atlikti ir kratą tariamo prekeivio namuose, bet ten jokių narkotikų nerado.
Jau kitą dieną vyrukai nusprendė tęsti „pareigūnų“ darbą, tad A.Larionovas padirbo ir atspausdino „Vilniaus kriminalinės policijos Narkotikų kontrolės skyriaus“ pažymėjimą, taip pat dokumentus: „Konfiskuotų daiktų orderį“, „Konfiskuotų daiktų grąžinimo orderį“ ir „Baudos paskyrimą“.
Tą pačią dieną susitikę su nukentėjusiuoju grąžino jam dalį daiktų ir liepė vietoje susimokėti 580 eurų baudą, ką šis ir padarė.
Gal viskas taip ir būtų pasibaigę, tačiau O.Baronas pasidarė godus ir nusprendė dar pareikalauti išpirkos už pasisavintą BMW, iš pradžių 100 eurų, vėliau suma išaugo iki 400 eurų.
Nukentėjusysis buvo įsitikinęs, kad jis išties pateko į policijos akiratį, tad nusprendė nueiti tiesiai į Kelių policiją Mėnulio gatvėje ir ten pabandyti atgauti savo BMW. Ir tik nuvykęs pas tikrus policininkus jis sužinojo, kad tapo apgavystės auka.
