Suprasti akimirksniu
- Šeštadienio vakarą (gegužės 26 d.) apie 19.30 val. Eidintų kaime (Tauragės r.), kaip įtariama, 1949 m. gimęs Pranas Kenstavičius iš legaliai laikomo ginklo „Glock-17“ nušovė 1938 m. gimusią kaimynę moterį ir 1961 m. gimusį jos žentą (Latvijos pilietį), o po to nusišovė pats.
- Paaiškėjo, kad minėtas vyriškis su kaimynais konfliktuodavo jau seniai, skundai buvo pasiekę įvairias institucijas. Šeštadienį visą dieną vartojo alkoholį.
- Žmonės, kuriuos jis nušovė, esą buvo jo nekenčiamiausi.
- Vietos gyventojai pasakojo, kad P.Kenstavičiaus polinkis į smurtą išgėrus buvo išryškėjęs ir anksčiau (prieš porą metų jis per kaimo šventę, būdamas įkaušęs, be priežasties trenkė į veidą kitai kaimynei), tačiau baustas už tai vyriškis nebuvo.
„Tokie įvykiai visuomet palieka tam tikrų klausimų. Kokių svarbiausių atsakymų po šios tragedijos vis dar ieško teisėsauga?“, – 15min pasiteiravo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko Mariaus Draudvilos.
– Atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 129-ąjį straipsnį dėl nužudymo – juk du asmenys yra nužudyti. Tyrimas būtinas, nepaisant, kad pats įtariamasis nusižudė.
Visi tie motyvai, priežastys, veiksmai, turėję įtakos tokiam įvykiui ir šaudžiusio asmens elgesiui, kol kas yra tyrimo objektas. Į visus tuos klausimus bandome atsakyti, tuo pačiu susidėliojant aiškų ir galutinį situacijos vaizdą.
Kiekvienas liudytojas turi savo istoriją, savo pasakojimą ir savo versiją. Bet ikiteisminiame tyrime turime rasti tą vienintelį atsakymą, kuris parodytų tikrą situaciją.
– Ar yra vertinami pareigūnų veiksmai įvykio vietoje?
– Pagal tą pirminę informaciją, kurią turiu, nemanau, kad reikėtų atlikti vidinį tyrimą dėl mūsų pareigūnų veiksmų įvykio vietoje. Tikrai nebuvo panaudota per daug jėgos. Šaunamasis ginklas iš policijos pusės apskritai nebuvo naudotas.
Nėra pagrindo kalbėti, kas iš pareigūnų pusės buvo teisėta ar neteisėta, nes jie, atvykę į įvykio vietą, tiesiog vedė derybas.
– Ko derybomis buvo siekiama?
– Asmens buvo prašoma, kad padėtų ginklą ir pasiduotų policijai. Jis kurį laiką atsikalbinėjo, šaukė, nevykdė pareigūnų teisėtų reikalavimų.
– Padėkite įsivaizduoti, kiek tęsėsi vadinamosios derybos – ar tai buvo trumpa, dinamiška situacija, ar kažkiek užsitęsusi, klampi padėtis?
– Derybos iš tiesų šiek tiek užsitęsė. Iš pradžių atvyko vienas pareigūnų ekipažas, po to kiti du. Būtent pirmas atvykęs ekipažas su įtariamuoju vedė derybas. Po to prisijungė kiti pareigūnai, o po kelių minučių atvyko ir trečiasis ekipažas.
Jis tiesiog stovėjo savo namo teritorijoje ir šaukė.
Asmuo nusižudė būtent tada, kai jau buvo visi 3 ekipažai – šešių pareigūnų akivaizdoje.
O po to jis priėmė sprendimą nusižudyti.
Asmuo nusižudė būtent tada, kai jau buvo visi 3 ekipažai – šešių pareigūnų akivaizdoje.
Šioje vietoje pasakyti, kad pareigūnai kažką blogai padarė, aš negalėčiau.
– Ar, jūsų vertinimu, per incidentą Eidintuose buvo kilusi reali grėsmė policijos pareigūnų gyvybei?
– Pareigūnai, atvykę į įvykio vietą, visuomet užima poziciją. Ir šiuo atveju jie natūraliai užėmė poziciją už savo automobilio, nes buvo pranešimas, kad yra ginkluotas kaimynas, kuris šaudo į žmones.
Aišku, pareigūnai buvo su neperšaunamomis liemenėmis, situacijai pasiruošę.
Šūviai iš jo pusės buvo paleisti, kai buvo atvykęs vienas ekipažas. Kai atvyko kiti – jis nebešaudė.
– Kaip pareigūnai išsaugojo šaltas galvas ir vylėsi derybų? Regis, kai asmuo pradėjo šaudyti į juos, beliko atsišaudyti...
Jei dar pareigūnai imtų šaudyti... Niekas nenori dar labiau aštrinti situacijos. Atvirkščiai – buvo siekiama, kad daugiau jis tame kaime niekur nenuklystų ir daugiau kažko nepridarytų.
– Tie paleisti šūviai nei į automobilį pataikė, nei į juos pataikė, ačiū Dievui, todėl pareigūnai šaudyti nepradėjo, o bandė bendrauti. Tokio rezultato, koks atsitiko, niekas nesitiki. Kaskart panašiomis aplinkybėmis bandai įkalbėti žmogų, kad jis pasiduotų pareigūnams geruoju.
Bendrai, vertinant pagal mūsų turimą praktiką, jei dar pareigūnai imtų šaudyti... Niekas nenori dar labiau aštrinti situacijos ir iššaukti neprognozuojamo tolesnio tokio asmens elgesio. Atvirkščiai – buvo siekiama išlaikyti kontaktą, kad daugiau jis tame kaime niekur nenuklystų ir daugiau kažko nepridarytų.
– Ar patikrinta pirminė informacija, kad galimai žudęs ir nusišovęs asmuo buvo ginkluotas teisėtai?
– Jis turėjo du šaunamuosius ginklus – vieną lygiavamzdį šautuvą ir vieną pistoletą „Glock“, iš kurio šaudė. Jie buvo teisėti, jis turėjo tam leidimą, leidimas – galiojantis. Šioje vietoje formaliai pas jį viskas buvo tvarkinga.
– O realiai? Ar nebuvo signalų, kad asmuo neprognozuojamas ir turėtų būti nuginkluotas, kol neatsitiko nelaimė?
– Galiu patvirtinti, kad per tą laiką, kaip ginklą turėjęs asmuo, jis nuolat buvo tikrintas. Kol jis turėjo tą leidimą ginklui – buvo kelis kartus patikrintas, ir jokių pažeidimų tikrai nebuvo nustatyta.
– Vietos gyventojai pasakoja, kad pagrindinis įtariamasis su kaimynais nesutardavo ir anksčiau. Ankstesnių konfliktų metu ginklai nenaudoti ir jais net negrasinta?
– Pasitikrinome penkerių pastarųjų metų laikotarpį. Per pastaruosius kelerius metus, nei šįmet, nei pernai, nei užpernai, iš viso nebuvo nė vieno pranešimo iš tų adresų. Todėl pastaruoju metu to asmens policijos akiratyje nebuvo.
Tik anksčiau yra buvę pranešimų dėl triukšmo, dėl konfliktavimo su kaimynais. Tai būdavo žodiniai konfliktai, apsižodžiavimai – tai vienam muzika per garsiai, tai dar kažkas.
Bet tai yra buvę 2015, 2014 metais, kitaip tariant, tikrai senokai.
– Ar anuomet, per kaimynų konfliktus, buvo nustatyta kaltė, ar kažkuri pusė buvo bausta?
– Žinoma, policija, tada gavusi pranešimus, atlikdavo tyrimus ir išsiaiškindavo aplinkybes. Bet niekas tose situacijose nebuvo nubaustas.
– Kokios tyrimo perspektyvos, ar daug tyrėjams reikia laiko?
– Visi suprantame, dėl ko žmonės mirė, bet ekspertai turi duoti savo oficialią išvadą. Be to, alkoholio kiekis kraujyje irgi turi būti tiksliai nustatytas. Visa tai šiek tiek užtrunka ir nuo mūsų nepriklauso. O apklausas mes vykdome nuo pat pirmos dienos ir tai ilgai neužtrunka.
