Konstitucinis Teismas (KT) atsisakė nagrinėti pareiškėjo – Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo prašymą ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 1891 straipsnis „Neteisėtas praturtėjimas“.
Sprendime konstatuota, kad prašymas ištirti BK 1891 straipsnio atitiktį Konstitucijai iš esmės grindžiamas neaiškumais, kylančiais teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje. Pagal Konstituciją KT nesprendžia teisės aktų taikymo klausimų – tokius klausimus sprendžia institucija, turinti įgaliojimus taikyti teisės aktus. Įstatymų leidėjo neišspręsti teisės taikymo klausimai yra teismų praktikos dalykas. Be to, Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad jis nesprendžia vienodos galios teisės aktų suderinamumo klausimų.
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas su prašymu ištirti BK 1891 straipsnio „Neteisėtas praturtėjimas“ atitiktį Konstitucijai kartą jau buvo kreipęsis.
Konstitucinio Teismo pirmininko 2012 m. balandžio 6 d. potvarkiu minėtas prašymas buvo grąžintas pareiškėjui, nes nebuvo pateikta teisinių argumentų, pagrindžiančių jo abejonę, rašoma KT atstovės spaudai pirmadienį išplatintame pranešime.
15min.lt primena, kad kreiptis į KT Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo buvo paprašęs kaltinamas neteisėtu praturtėjimu Edgaras Karalius, kontrabandos karaliumi vadinamo vilniečio Viliaus Karaliaus sūnus.
Teismo nuomone, Baudžiamojo kodekso straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos dėl neteisėto praturėjimo sudėtis yra neaiški, dviprasmiška ir nesuprantama. Šiame BK straipsnyje nurodyta, kad: „Tas, kas turėjo nuosavybės teise didesnės negu 500 MGL vertės turtą, žinodamas arba turėdamas ir galėdamas žinoti, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis,baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų“.
Teismo nuomone, tokiais atvejais, kai kas nors iš neteisėtų pajamų įgytą turtą užregistruoja kaltininko vardu arba realiai jam padovanoja šį turtą, lieka neaišku, ar kaltininkas turi ir gali žinoti, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis. Toks šios normos dėl neteisėto praturtėjimo turinys neleidžia suformuluoti aiškaus ir nedviprasmiško kaltės turinio.
Apylinkės teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad šiame BK straipsnyje įtvirtinta norma Lietuvos Respublikos teisinėje sistemoje yra nauja, teisminės praktikos jos taikymo ir aiškinimo atžvilgiu nėra suformuota, o kadangi ši norma neaiški, dviprasmiška ir nesuprantama, siekiant nepagrįstai nesuvaržyti pagrindinių žmogaus teisių, būtina įvertinti šios normos atitiktį konstituciniam teisinės valstybės principui ir Konstitucijoje įtvirtintam nekaltumo prezumpcijos principui.
Baudžiamosios bylos, kurioje kaltinamas E.Karalius, nagrinėjimas buvo atidėtas iki šio KT atsakymo.
