Apsaugai nuo riaušių – specialiai paruošti pareigūnai
Ankstų rytą į Pravieniškių pataisos namų administracijos stovėjimo aikštelę vienas po kito įsuka mikroautobusai. Iš jų lėtai lipa juodai apsirengę vyrai. Tai Kalėjimų departamento pareigūnai. Jie susirinko iš įvairių Lietuvos įkalinimo įstaigų padėti atlikti kratą viename iš pataisos namų sektorių.
Iki rikiuotės pradžios laiko dar šiek tiek yra, tad keliasdešimties žmonių kompanija, tarp kurių kuo puikiausiai jaučiasi ir viena moteris, ramiai baigia ruoštis. Vieni baigia gerti rytinę degalinės kavą, kiti užtraukia cigaretės dūmą ir pasišnekučiuoja su seniai matytais kolegomis iš kitų miestų.
Netrukus maždaug 80 pareigūnų apsivelka specialias kūno apsaugos priemones, užsideda šalmus, apsiginkluoja ašarinėmis dujomis. Trumpas žvalgybos pareigūno instruktažas ir visi darnia vora pajuda link kolonijos vartų. Taip prasideda eilinė nuteistųjų krata.
Gyvena sektoriais bendrabučiuose
Neretai galima išgirsti pasipiktinimo kalbų, kodėl pareigūnai nieko nedaro, nors ir žino, kad kolonijose nuteistieji turi mobiliuosius telefonus, internetą. Kaip ir dauguma panašių atvejų, toks pasipiktinimas kyla tiesiog iš visos situacijos detalių nežinojimo.
Visų pirma, reikia žinoti, kad nuteistieji kolonijose kamerose kali ne po vieną ar kelis žmones. Jie gyvena, galima sakyti, bendrabučio tipo kambariuose. Panašiai kaip studentai – bendri kambariai po 10–20 nuteistųjų, bendra virtuvė, koridorius, dušai ir tualetai. Skirtumas tik toks, kad studentai gali bet kada išeiti kur nori ir grįžti kada nori, o nuteistieji iš šio bendrabučio ir sporto aikštelės ištrūkti neturi galimybių.
Vienas toks bendrabutis, vadinamas sektoriumi, talpina maždaug 200 nuteistųjų, kurie beveik bet kada gali vienas su kitu susitikti. Tokių sektorių kolonijoje yra keletas. Skirtingų sektorių nuteistieji tarpusavyje beveik nesimato.
Ieško telefonų, narkotikų ir peilių
Įkalintiesiems leidžiama turėti 25 kg asmeninių daiktų. Draudžiama turėti mobiliuosius telefonus, kitas ryšio priemones, peilius ar aštrius daiktus, švirkštus, tatuiruočių darymo įrangą ir kitus laisvėje leidžiamus naudoti daiktus.
Kratos pradžioje nuteistieji yra išvedami į sporto aikštelę ir jiems pranešama apie būsimą kratą ir jos eigą. Tuomet skiriama 20–30 minučių susidėti savo asmeninius daiktus į krepšius ir vėl išsirikiuoti kieme.
Krata vyksta dviem etapais. Nuteistieji su asmeniniais daiktais pereina į kitą erdvę. Čia kiekvieną asmeniškai ir jo daiktus patikrina kalėjimo departamento pareigūnai. Visa manta yra sveriama. Jeigu bendras svoris viršija 25 kg, nuteistasis pats pasirenka kurių daiktų atsisakyti.
Tuo pat metu kita dalis pareigūnų apieško nuteistųjų naudojamas patalpas ir ieško slėptuvių, kuriuose laikomi draudžiami daiktai.
Slepia grindyse, sienose ir po žeme
Prieš pareigūnams apieškant patalpą ją apžvelgiu ir aš. Sakyčiau, gražus ir tvarkingas kambarys su minimaliu kiekiu baldų. Žiūrint į jį apima keistas jausmas. Suvoki, kad čia paslėpti ne vienas ir ne du telefonai, bet net mintis nekyla, kur jie galėtų būti.
Netrukus pareigūnai slėptuves aptinka. Viena jų – po grindimis. Pastūmus parketo lentelę ji pasislenka po siena ir po ja atsiveria ertmė, o ten – mobilieji telefonai.
Kitai slėptuvei aptikti reikėjo gultis ant grindų. Telefonas buvo pritvirtintas po spinta. Dar kelios slėptuvės aptiktos sienose. Jų apačioje išgramdžius skylę, anga buvo paslėpta uždengiant ją apdailos juostele.
Pasak pareigūnų, pastaruoju metu ypač išpopuliarėjo draudžiamų daiktų slėpimas užkasant juos žemėje. Nuteistieji turi teisę auginti gėles, daržoves ir kitus augalus. Neretai šia privilegija jie pasinaudoja ne tik užsiauginti šviežių daržovių, bet ir po jomis paslėpti vieną kitą telefoną.
Jeigu nuteistieji sužino apie būsimą kratą, tuomet savo turimus telefonus ar kitus draudžiamus daiktus permeta ar kitaip perduoda į kitą sektorių, kuriame nevyksta krata. Po pareigūnų vizito viskas yra susigrąžinama.
Natūralu, kad ne visos slėptuvės aptinkamos, o dalis draudžiamų daiktų išsaugojama tokių permetimų metu. Tačiau tokios kratos tikrai veikia. Kalėjimų departamento duomenimis, šiemet patikrinimų įkalinimo įstaigose metu rasta virdaugiau kaip 200 duriančių, pjaunančių daiktų, 75 litrai alkoholio, apie 600 g narkotinių medžiagų, daugiau kaip 1 600 mobiliojo ryšio telefonų.
