Ketvirtadienį į laisvę išėjusiam A.Petrošiui skirtas 50 tūkst. eurų užstatas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, taip pat iš jo paimti asmens dokumentai, BNS pranešė Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atstovė Renata Endružytė.
Laisvėje yra ir kita įtariamoji, buvusi Nacionalinio kraujo centro vadovė Joana Bikulčienė.
Po dviejų savaičių suėmimo balandžio 19 dieną jai buvo skirtas namų areštas.
Nacionalinio kraujo centro vadovė įtariama piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi, prekyba poveikiu ir veikimu bendrininkų grupėje, organizuojant ir padedant stambiu mastu imtis komercinės ir profesinės veiklos, neturint specialios Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos išduotos licencijos tai daryti.
J.Bikulčienė įtariama siekusi padėti vienai privačiai bendrovei monopolizuoti kraujo plazmos surinkimą ir kraujo preparatų tiekimą Lietuvoje.
STT tyrime įtarimai be J.Bikulčienės pateikti dar dviem asmenims. Privačios bendrovės „Solis Tribus“ vienintelis akcininkas A.Petrošius ir bendrovės direktorė Rūta Stankevičienė įtariami sukurstymu ir padėjimu piktnaudžiauti bei prekyba poveikiu.
„Bendrininkų grupė, įtariama, savo neteisėtais veiksmais siekė užvaldyti ir monopolizuoti kraujo plazmos surinkimą Lietuvoje, taip pat kraujo preparatų tiekimą Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigoms. Tokiu būdu būtų diskriminuoti ir eliminuoti kiti Lietuvos bei užsienio ūkio subjektai, turėję arba galėję turėti galimybę sąžiningai konkuruoti konkurso būdu sudarant sutartis su Nacionaliniu kraujo centru“, – teigė prokuratūra.
Bendrovės „Solis Tribus“ vienintelis akcininkas A.Petrošius ir bendrovės direktorė Rūta Stankevičienė įtariami sukurstymu ir padėjimu piktnaudžiauti bei prekyba poveikiu.
Anot teisėsaugos, pagal nusikalstamos grupės planą, tyrime figūruojanti bendrovė turėjo tapti vienintelė Lietuvoje kraujo plazmos surinkėja ir kraujo preparatų tiekėja.
Pareigūnai teigia, kad išaiškinus galimą nusikaltimą tam kelias užkirstas.
J.Bikulčienė viešai paneigė jai mestus kaltinimus.
„Noriu jus patikinti, kad niekada nedariau, nedarau ir nežadu daryti to, kas kenktų valstybei, Nacionaliniam kraujo centrui, jo darbuotojams ar juo labiau kraujo donorams“, – feisbuke rašė J.Bikulčienė.
Kraujo centro vadovė teigė, kad kaltinimai grįsti farmacijos kompanijos skundu.
„Farmacinės kompanijos „Octapharma“ atstovas Latvijoje parašė STT skundą, kad nepardaviau jam plazmos iš jūsų neatlygintinai suaukoto kraujo, o valstybės institucijos jo skundą kažkodėl paslaugiai pakartojo įtarime, apipynė paskalomis ir fantazijomis“, – teigė J.Bikulčienė.
„Atvirkščiai nei surašyta, Kraujo centras plazmos niekam nepardavė, o pasirašė sutartį su tiekėju, kuris įsipareigojo į Lietuvą parvežti ir užregistruoti iš lietuviškos plazmos pagamintus vaistus, kaip daro normalios civilizuotos valstybės“, – rašė ji.
Pagal Baudžiamąjį kodeksą, už piktnaudžiavimą ir prekybą poveikiu gali būti baudžiama bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų, už ūkinę, komercinę, finansinę ar profesinę veiklą, neturint tam licencijos, gali būti baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.
