Turtingiausi Lietuvos verslininkai gyvena labai uždarame pasaulyje. Biurus, kuriuose jie dirba, saugo ne tik privačių saugos tarnybų darbuotojai, bet ir sekretorės, kurios atsiliepia į verslininkams skirtus skambučius ir gali išgalvoti įvairias priežastis, kodėl jų vadovai šiuo metu yra nepasiekiami. Akivaizdu, kad į jų aplinką taip paprastai patekti nepavyktų, nes jie kruopščiai formuoja savo įvaizdį Lietuvoje ir užsienyje.
Juos galima pamatyti blizgiuose žurnaluose, pozuojančius įvairiuose vakarėliuose, ar įvairiose televizijos laidose, kuriuose jie žinovo tonu kalba apie verslo problemas ir galimus sprendimus. Verslo temomis rašantys žurnalistai nevengia jų įvardyti kaip aukso grynuolių ir juos vadina Lietuvos verslo autoritetais.
Kiekvienas gali lengvai rasti tokio pobūdžio informacijos spaudoje, tačiau sužinoti turtingiausių Lietuvos verslininkų biografijos detales ir verslo pradžios istoriją būtų sudėtinga, nes jie nutyli savo „sėkmės istorijos“ pradžią ir kitus faktus, kurie galėtų pakenkti jų taip puoselėjamam įvaizdžiui.
Žurnalistinių tyrimų ir keturių knygų apie Lietuvos kriminalinį pasaulį autorius Dailius Dargis pasiryžo praskleisti paslapties šydą, gaubiantį garsiausius Lietuvos verslininkus, savo naujoje knygoje „13 tamsaus lietuviško verslo paslapčių“.
Verslininkai pirmąjį tyrimą užgniaužė
Dailius Dargis apgailestauja, kad tiriamoji žurnalistika tapo prabanga, kurią išgali ne kiekviena žiniasklaidos priemonė, todėl ji nyksta kaip žurnalistikos rūšis ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje, nors tiriamoji žurnalistika yra skirta žmogui, kuris nori sužinoti daugiau informacijos nei pats gali rasti internete. Šis suvokimas paskatino autorių imtis darbo parašyti knygą, kurioje bus atskleisti tamsiausi Lietuvos verslo epizodai, apie kuriuos rašyti, pasak jo, žiniasklaida kartais neturi nei galimybių, nei noro.
Yra keletas žmonių, kurie atskleidė, kaip jiems teko balansuoti ant nusikalstamo ir verslo pasaulio ribos, todėl jie labai įdomiai pasakojo apie Lietuvos verslo pradžią.
„Savo knygomis aš ir stengiuosi užpildyti šią nišą, – interviu 15min sakė D.Dargis. – Kai 2008-aisiais dirbau vienoje žiniasklaidos grupėje, mes rašėm apie įvairius turtuolius ir oligarchus. Renkant medžiagą straipsniams pasitaikė daugybė istorijų, kurios turi tam tikrų kriminalinių aspektų, tačiau tą kartą man buvo sutrukdyta jas atskleisti.“
Jis pasakojo, kaip pradėjo domėtis prekybos tinklo „Senukai“ prezidento Augustino Rakausko istorija, bet ta istorija nepasirodė žiniasklaidos grupėje, kurioje jis dirbo. Pakalbėjęs su kolegomis žurnalistais, jis sužinojo, kad taip atsitiko ir kitose žiniasklaidos priemonėse.
„Vis dėlto yra daugybė temų, kurias žurnalistinių tyrimų autoriai pateikia redaktoriams, bet jų negali publikuoti, nes jiems sąlygas paprasčiausiai diktuoja turtuoliai, kadangi jie yra susiję su žiniasklaida per reklamos pinigus ir kitus interesus. Todėl laukiau, kol ateis diena, kai visa tai aš galėsiu pateikti savo knygoje“, – pasakojo D.Dargis.
Tačiau trylika knygoje pateikiamų istorijų nėra vien tik kriminalinės. „Knygos personažus išsirinkau dėl to, kad jie man yra įdomiausi, jie yra ryškūs, tačiau apie juos visuomenė žino mažai. Aš norėjau pateikti kitokią jų biografijos pusę: ne visi yra prisidirbę ar turi tamsių faktų savo biografijose. Yra keletas žmonių, kurie atskleidė, kaip jiems teko balansuoti ant nusikalstamo ir verslo pasaulio ribos, todėl jie labai įdomiai pasakojo apie Lietuvos verslo pradžią. Pavyzdžiui, jie pasakojo, kaip kariavo su tais žulikais, kurie iš granatsvaidžio apšaudė jų parduotuves, ar su kuriais mušdavosi Palangos restoranuose“, – pasakojo kriminalinių istorijų tyrėjas.
Verslininkai – šių laikų „bachūrai“
Trylika tamsaus lietuviško verslo paslapčių yra penktasis autoriaus tyrimas, virtęs didžiausios apimties knyga. Tačiau net rašydamas apie kriminalinio pasaulio autoritetus jis nesusidūrė su tokiais iššūkiais, kaip rinkdamas medžiaga apie tamsias verslo paslaptis.
„Su kai kuriomis istorijomis buvo problemų, nes apie jas nenorėjo kalbėti nei pats verslininkas, nei jo aplinka. Iš tikrųjų buvo labai sunku kalbėti su verslininkų aplinkos žmonėmis ir daugelis jų liko anonimais mano knygoje, nes jie bijojo viešai šnekėti, – pasakojo D.Dargis. – Jie sakė: aš tau pasakoju, o pats vėliau neteksiu darbo ir mane dar užvers ieškiniais. Aš stebėjausi, kad žmonės tiek nebijojo pasakoti apie Daktarus, kiek bijojo pasakoti apie kai kuriuos šioje knygoje minimus žmones.“
Jis pastebi, kad tokia verslo pasaulio autoritetų baimė labai gerai iliustruoja pokyčius Lietuvoje po laukinio kapitalizmo laikų nepriklausomybės pradžioje. „Mano bičiulis, anksčiau dirbęs policijoje, sako: anais laikais klestėjo „bachūrai“, vadinamieji mafijozai, o dabar verslininkai yra pagrindiniai „bachūrai“, – prisiminė D.Dargis. – Klausiau, dėl ko jis taip mano, o jis man atsakė: dabar jie jaučiasi tais, kurie turi didžiausią galią Lietuvoje.“
Autorius aiškino, kad kai pavieniai piliečiai yra sukaupę tokį stambų kapitalą, jie gali lengvai daryti įvairiausią įtaką. „Jie gali formuoti nuomonę ir lemti valdžios sprendimus. Mes galime matyti kiekvieną dieną spaudoje, kiek kiekvienas verslininkas yra susijęs su tam tikrai sluoksniais – su politika, teisėsauga ar dar kažkuo. Tų reikalų yra prasukama daugybė ir įvairių“, – pasakojo žurnalistas.
Teismui jau pasiruošęs
Jo knygos personažų pinigai, ryšiai ir advokatų komandos neatbaidė nuo idėjos atskleisti jų tamsią praeities pusę, o tik paskatino geriau pasiruošti būsimiems teisiniams mūšiams.
„Aš žinau, kad viena garsi Lietuvos dama laukia, kol pasirodys mano knyga, ir jau planuoja man įteikti ieškinį, bet kai ruošiausi rašyti šitą knygą, aš konsultavausi su keturiais advokatais, kurie peržiūrinėjo, kad nebūtų tokių vietų, kurios užtrauktų man problemų, – pasakojo D.Dargis. – Todėl aš tikrai nebijau, nes į viską žiūrėjau atsakingai ir knygoje pasidalinau faktais, kuriuos iliustravau dokumentų kopijomis. Tai yra sena bylų medžiaga, kuriose yra minimos ir garsių Kauno milijonierių Tautvydo Barščio ir Augustino Rakausko pavardės. Suprantu, kad tai bus bandymas mane paveikti, kad aš nustočiau daryti tokius tyrimus. Kitaip tariant, 1990-aisiais metais žurnalistus šaudė, o dabar bando užtampyti teismuose.“
D.Dargis neįsivaizduoja, kiek bus susižavėjusių jo penktąja knyga „Trylika tamsaus lietuviško verslo paslapčių“, bet jam yra svarbu atskleisti ne tik pikantiškas detales iš turtingiausių Lietuvos verslininkų praeities, bet ir parodyti jauniems verslininkams, kokius kruvinus kelius turėjo nueiti senosios kartos verslininkai, kurie pradėjo verslą dar Lietuvos nepriklausomybės pradžioje.
„Tada nebuvo nei kompiuterių ar interneto, nei atvirų sienų, todėl, kad galėtum judėti, reikėjo įvairių vizų. Ką jau kalbėti apie tai, kad reikėjo atsilaikyti prieš nusikaltėlių spaudimą, todėl bet kokiu atveju šie žmonės yra verti pagarbos, nes jų pastangos ir verslas prisidėjo prie Lietuvos augimo“, – pripažino D.Dargis.
