Ginklai, specialiosios priemonės, kareiviška košė, kriminalistinių tyrimų subtilybės, nusikaltimo vietos apžiūra, saugaus eismo pamokos, kinologų ir tarnybinių šunų pasirodymas, Aro šarvuotis, eismo įvykio simuliatorius, – visa tai ir dar daugiau laukė tų, kurie ketvirtadienį užsuko į Kauno apskrities policijos pastatą. Per keletą valandų renginyje spėjo apsilankyti daugiau nei 1000 smalsuolių. Dauguma jų – moksleiviai.
„Visko tiek daug ir viskas taip įdomu, nesitikėjau. Kodėl atėjau? Norisi pačiam pamatyti policijos pareigūnų įrangą, automobilius, ginklus. Labiausiai įsiminė būtent jie ir dar kriminalistų naudojamos priemonės. Su lempa specialia net padų antspaudus parodė. Kalbėjom su pareigūnu, daug visko papasakojo, nepasirodė lengvas darbas, bet labai įdomus“, – pasakojo kaunietis vienuoliktokas Augustas.
„Kaži, kiek mūsų čia tilps?“, – spėliojo jaunuoliai, bandę užpildyti laikino sulaikymo kamerą tarnybiniame policijos automobilyje. Ne vienam knietėjo atsidurti grotuotoje „bagažinėje“, kurioje įtariamieji gabenami iš įvykio vietos į areštinę.
Čia pat energingai lyg vijurkas aplink savo tarnybos partnerę sukosi trimetis Harlis. Jis – vienas iš 12 Kauno keturkojų pareigūnų, padedančių žmonių ar narkotikų paieškoje, pėdsekystėje. Ruošiamas tarnystei jis nuo pat pirmųjų savo gyvenimo savaičių. Labiau nei pėdsakai, akivaizdu, jį domina cypiantis žaisliukas. Iš noro šį pačiupti Harlis niekaip nenustygo vietoje.
Ilgiausia smalsuolių eilė nusidriekė prie eismo įvykio simuliatoriaus, kuriame buvo galima pajusti vertimosi avarijos metu jėgą bei saugos diržų naudą. Vaikams tai – tarsi atrakcionas.
„Galbūt kažkuriam įstrigs galvoje, kad reikia užsisegti saugos diržus“, – vylėsi veiksmą stebintis pareigūnas.
Lietuvos automobilių kelių direkcijos duomenimis, mūsų šalies keliuose asmenys sužalojami kas 2 val. 20 min. Pasaulio keliuose kas 25 sekundes žūsta žmogus. Išgelbėti gyvybes padeda saugos diržai.
Policijos pastato kieme puikavosi ir iš Vilniaus atvykusi „juodoji našlė“ – galingoji „Audi A6 quattro“. Nežymėtą tarnybinį automobilį netrukus papuošė vaikams dalinamas lipdukas. Šiame automobilyje sumontuota naujausia greičio matavimo ir numerių skanavimo įranga, galinti nuskaityti visų pravažiuojančių automobilių numerius ir iš karto atpažinti, kas važiuoja neturėdami galiojančios techninės apžiūros kortelės arba privalomojo civilinės atsakomybės draudimo. Automobilyje sumontuotas 3 litrų darbinio tūrio turbodyzelinis šešių cilindrų variklis, kuris išvysto 267 AG galią ir gali pasiekti 300 km/val. greitį.
Kam elektrošoko?
Užsukame į antrąjį aukštą, kuriame pristatyti tarnybiniai ginklai, specialiosios priemonės, antiriaušinė apranga bei tarnybinė ekipuotė. Eilučių autoriai tenka pajusti antrankių nepatogumą. Per daugybę metų jie mažai pakito. Vedant įtariamąjį duoti parodymų, prie antrankių segama ir grandinė, kurios antrasis galas pritvirtinamas prie pareigūno rankos. Kiekvienas policininkas turi ir vienkartinių antrankių – suveržiamų juostelių, kurios naudojamos, kai tuo pačiu metu reikia sulaikyti daugiau asmenų.
„Vaikai žiūri į teleskopinę lazdą ir klausia: „Kas čia?“. Nematę“, – šypteli pareigūnas Žilvinas Stankevičius.
Kalba pasisuka apie elektrošoką. Pasak pareigūno, elektros impulsų neatlaiko net aršiausias nenuorama. Nesvarbus išgerto alkoholio ar suvartotų narkotikų kiekis. Elektra veikia raumenyną.
„Pats išbandęs ant savęs. 50 tūkst. voltų įtampa. Pabandžiau, dingo noras priešintis. Viską padarysiu, kad daugiau tik to nekartoti. Galima juo iššauti iš 6-7 metrų atstumo. Ciklas elektrošoko – 5 sekundes. Tuomet jis išsijungia, galime vėl įjungti – pakartoti. Koks jausmas? Kiekvienas tikriausiai per gyvenimą esame nors kartą nusvilę su kištukiniu lizdu ar pajutę kojos mėšlungį. Tikrai nemalonu. Šiuo atveju ne tik gauni „per nagus“, tave visą krato elektra, viso kūno raumenis „surakina“. Tą akimirką nieko negali daryti. Pasibaigus impulsui jokių išliekamųjų reiškinių nelieka“, – pristatė pareigūnas.
Elektrošoko baterija veikia apie trejus metus.
Užsukame ir pas kelių patrulius. Tarp pristatomų priemonių – ir naujieji bekontakčiai alkotesteriai. Jų Kauno apskrities policija teturi šešis. Ruošiamasi įsigyti daugiau. Nepatikėsite, bet naudojant įprastus alkotesterius, per praėjusius metus vien antgalių pūtimui Kauno kelių policijos valdybos pareigūnai sunaudojo apie 8 tūkst. Bekontakčiai prietaisai šiemet gerokai sumažins šį skaičių.
Džiaugiasi nauju metalo ieškikliu
Tolimesnis kelias – kriminalistų zona. Imame apžiūrėti nusikaltimo vietos apžiūros bei įkalčių tyrimo priemones. Trasologinių tyrimų poskyrio viršininkas Ričardas Kreiza paklaustas, kokios priemonės – pačios naujausios, pristatė metalo ieškiklį.
„Normalius įsigijome gal prieš šešerius metus, o šie – naujausi, pasiekė mus gal prieš 2 mėnesius. Galime kalibruoti ne tik pagal metalo rūšį, bet ir dydį. Ko su jais ieškome? Po šūvių nulėkusių gilzių, paslėptų ginklų. Kartą teko vieno užkasto ieškoti. Tai su sena aparatūra prikasėme daug skardinių ir traktorių detalių. Žmonės galvojo, kad metalo ieškome, – šyptelėjo 25-erius metus pareigūnu dirbantis R.Kreiza. – Su šiais naujausiais ieškikliais galime nustatyti, kokio tiksliai metalo ieškome ir kokio jis dydžio turėtų būti. Tai palengvina ir pagreitina darbą. Galima net ieškoti monetų – metalo lydinių. Kokiame gylyje užkastą daiktą dar surastų? Tikrai iki pusmetrio, gal net giliau.“
Anot jo, tyrimo metodai bėgant metams nesikeičia, keičiasi tik įranga. Ji tobulėja.
Kriminalistų darbe itin svarbus apšvietimas. R.Kreiza papasakojo, kad jų skyrius turi 20 tūkst. eurų vertės pašvietėją, kuris šviečia ultravioletu. Norint dirbti su juo, reikia specialių akinių, kurių policija turi tik du.
„Mato biologines dėmes, – paaiškino pašnekovas, papasakojęs istoriją, kaip kartą iš mėlynės ant lavono, prie kompiuterio pasėdėjęs tris dienas, nustatė pėdsakų kontūrus. – Nuimi sluoksnį, dar vieną, kol lieka tai, ko tau reikia. Tuomet reikėjo įrodyti, kad spardė auką ne vienas įtariamasis. Pavyko. Pagrindinio įtariamojo batai nesutapo su nuo mėlynės nuimtu pėdsaku“.
Kuo kvailesnis nusikaltimas, tuo prabangesni batai
Paklaustas apie mįsles, kurias narpliojo ilgiausiai, pašnekovas prisiminė pėsčiosios mirtimi pasibaigusį eismo įvykį. Į tarpuvartę, norėdamas apsisukti, atbulas įvažiavo autobusiukas ir partrenkė močiutę.
„Įrašas rodė, kad mašina įsuka ir viskas. Praėjus 20-30 min., pradeda buriuotis žmonės. Rasta partrenkta senolė. Tyrimui aš gavau mirusiosios kelnes ir automobilio padangas, jų nuotraukas. Ant tų kelnių šono buvo paliktas padangų pėdsakas. Buvo keista. Netiko nė viena padanga. Kaip galėjo palikti šone pėdsaką? Juk automobilis turi posparnius, kurie išsikiša. Kaip?
Tuomet blykstelėjo mintis, kad mašinos apačioje yra atsarginis ratas. Senolė buvo partrenkta ir pakišta po mašina. Iš nuotraukų pamačiau tą ratą, padangos raštas buvo tas pats, kaip ir ant kelnių. Ant to rato buvo paprasčiausias ąžuolo lapas, įlindęs į skylutę ratlankyje. Lapas parodė, kaip ratas buvo išsidėstęs įvykio metu, ties kuria vieta buvo užspausta moteris. Byla pasiekė teismą. Buvo įrodyta netyčinė žmogžudystė. Vairuotojas nuteistas. Jis teigė nieko nepajutęs“, – istoriją nupasakojo R.Kreiza, prisipažinęs, kad kartais, nagrinėdamas įrodymus, net ir sugriauna pradėtas bylas.
Kuo kvailesnis nusikaltimas, tuo prabangesni batai būna, – paralelę išveda puikia atmintimi pasižymintis R.Kreiza.
R.Kreiza pademonstruoja iš pirmo žvilgsnio visiškai vienodus batų antspaudus. Tačiau jie skiriasi. Kuo skiriasi, supranti tik gerokai įsižiūrėjęs.
„Kuo kvailesnis nusikaltimas, tuo prabangesni batai būna, – paralelę išveda puikia atmintimi pasižymintis pašnekovas. – Turėjau unikalų atvejį, kai įtariamieji nešiojo tik geros firmos batus. Mano alga netempia jų batų. Eiti į nusikaltimo vietą su „Boss“ firmos apavu... Kvaila. Su kokiais eiti, kad tyrėjams būtų sunkiau? Nesakysiu. (Nusijuokia). Suprantama, kad sudėtingiau nagrinėti tuos, kurių padas turi smulkų raštą. Tenka skaičiuoti kiekvieną įbrėžimą.“
Prisiminė R.Kreiza dar vieną istoriją, kaip kriminalistai atvežė supelijusius batus. Sulaikė vagį, prigriebė ir papildomai rastą apavą. Kažkodėl jis jiems įtartinas pasirodė. Buvo tiriama vagystė. Tačiau 12 metų įrodymus tiriantis pareigūnas išsiaiškino, kad su tais pačiais batais buto vagystė buvo įvykdyta dar prieš metus.
„Supelijęs batas turėjo tam tikrą unikalų pažeidimą – gal kada vagis užlipo jais ant kokios stiklo šukės“, – paaiškino pašnekovas.
Taigi vienos vagystės tyrimas atskleidė ir dar vieną vagystę.
