Klaipėdos universitete vykusiame renginyje, Klaipėdos apskrities VPK vadovai, dalyvaujant Lietuvos policijos generaliniam komisarui Renatui Požėlai, policijos profesinių sąjungų, socialinių partnerių, apskrities savivaldybių ir žiniasklaidos atstovams, pristatė 2022 m. veiklos rezultatus.
Išaiškina 2 iš 3 nusikaltimų
Per 2022 m. Klaipėdos apskrities VPK užregistruotos 4788 nusikalstamos veikos, tai yra apie 13 proc. daugiau nei 2021 m.
Tačiau ištirtų nusikalstamų veikų procentas išlieka stabiliai aukštas – siekia beveik 69 proc.
Toks laikosi jau trejus metus iš eilės ir yra geriausias per pastaruosius penkerius metus.
2022 m. mažiau tyrimų pradėta dėl sunkių ir labai sunkių nusikaltimų (2022 m. –139, 2021 m. –174), taip pat sumažėjo plėšimų (2022 m. – 38, 2021 m. – 50) ir viešose vietose įvykdytų nusikalstamų veikų (2022m. – 429, 2021 m. – 467). Klaipėdos mieste viešose vietose taip pat buvo gerokai saugiau – įvykdytų nusikalstamų veikų sumažėjo net 77-niomis – nuo 272 registruotų 2021 m. iki 195 įvykdytų 2022 m.
2022 m. Klaipėdos apskrityje padaugėjo nužudymų ( 2022 m. –13, 2021 m. – 4), vagysčių (2022 m. – 1060, 2021 m. – 704), įvairaus pobūdžio sukčiavimų (2022 m. – 305, 2021 m. – 237) ir elektroninėje erdvėje įvykdytų nusikaltimų (2022 m. –298, 2021 m. – 168). Tačiau nusikaltimus elektroninėje erdvėje tiriančių pareigūnų profesionalumo dėka išaiškinama jų taip pat daug – apie 68,5 proc.
Tapo Metų sekliais
Klaipėdos kriminalistai jau keletą metų iš eilės yra tarp geriausių šalies kriminalistų – tradiciniame „Metų seklio“ konkurse, kurio nugalėtojai skelbiami minint kriminalinės policijos dieną, Klaipėdos apskrities VPK Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigūnai pelnė antrąją vietą už atliktą tarptautinį, itin didelės apimties tyrimą, kuriame organizuoto nusikalstamo susivienijimo nariai įtariami dideliais kiekiais platinę narkotinę medžiagą – heroiną bei kitus kvaišalus Airijoje ir Šiaurės Airijoje (Jungtinėje Karalystėje bei taip pat vykdę prekybą žmonėmis).
Šis tarptautinis tyrimas atskleidė jau beveik dešimtmetį veikusią, organizuoto nusikalstamo pasaulio atstovų gerai sustyguotą, prekybą žmonėmis.
Aukoms, išvežtoms į užsienį, buvo atimti asmens dokumentai, jų atžvilgiu naudojamas psichologinis, fizinis smurtas, prievarta pratinama prie narkotikų, pastarieji buvo verčiami/ išnaudojami daryti nusikalstamas veikas. Šiame ilgalaikiame, sudėtingame ir, neabejotinai, viename didžiausių tyrimų Klaipėdos apskrities VPK KPONTV istorijoje, dėka profesionalaus, kruopštaus, atsakingo bei kryptingo visos tyrimo grupės darbo, pavyko demaskuoti tarptautiniu mastu, trijose šalyse, veikusią lietuvių organizuotą nusikalstamą grupuotę (gaują), kuri buvo išvysčiusi milžinišką narkotinių medžiagų platinimo tinklą Airijoje bei Šiaurės Airijoje (JK) ir pasižymėjo brutalumu bei smurtu. Minėtą grupuotę likvidavus, buvo užkirstas kelias tolimesniam žmonių išnaudojimui bei šiuolaikinei vergovei.
Sumažėjo smurto šeimose
2022 m. Klaipėdos apskrityje fiksuotas didžiausias šalyje smurto artimoje aplinkoje atvejų mažėjimas – 2022 m. pradėti 537 ikiteisminiai tyrimai, arba 89-niais tyrimais mažiau nei 2021 m. Lyginant padėtį Klaipėdos apskrities miestuose ir rajonuose, labiausiai tokio pobūdžio tyrimų sumažėjo uostamiestyje – pernai buvo pradėta 213, arba net 63-mis mažiau nei užpernai.
Intensyvus prevencinis pareigūnų darbas, nuolat vykdoma miškuose ar kitur atokiai esančių vietų, kuriose galėtų būti slepiama ar gaminama naminė degtinė, kontrolė taip pat duoda akivaizdžių rezultatų – visoje Klaipėdos apskrityje per 2022 m. dėl neteisėto naminių stiprių alkoholinių gėrimų gaminimo, laikymo ar realizavimo buvo pradėti 33 ikiteisminiai tyrimai, tai yra – dviem mažiau nei per 2021 m. Rietavo savivaldybėje, kuri prieš kurį laiką buvo tarp daugiausiai tokio pobūdžio ikiteisminių tyrimų pradedančių apskrities rajonų, pernai nebuvo pradėtas nė vienas, 2021 m. – vos vienas tokio pobūdžio ikiteisminis tyrimas.
Eismo saugumas taip pat yra vienas iš didžiausių Klaipėdos apskrities policijos prioritetų, deja padėtis apskrities keliuose, palyginti su 2021 m., šiek tiek blogėjo – įvyko 385 įskaitiniai įvykiai – 36-iais daugiau nei 2021 m. Per juos žuvo 17 žmonių (2021 m. – 15), sužeista 470 asmenų (2021 m. – 425). Neblaivūs vairuotojai sukėlė 14 įskaitinių eismo įvykių – 4-iais mažiau nei užpernai.
Itin didelį dėmesį savo veikloje Klaipėdos apskrities VPK pareigūnai skiria ir prevencijai – per 2022 m. visoje apskrityje surengti 2069 įvairūs prevenciniai renginiai, vaikams ir jaunimui skaitytos 1143 paskaitos, per metus įkurta 15 naujų saugios kaimynystės grupių, o iš viso jų apskrityje veikia 271. Viena iš jų – uostamiestyje veikianti „Smiltelės g. 9 bendruomenė“ – pernai respublikiniame konkurse „Veikliausia saugios kaimynystės grupė“ užėmė trečią vietą.
Pasitikėjimas viršija šalies vidurkį
Apibendrindamas pernai nuveiktus pareigūnų darbus, Klaipėdos apskrities VPK viršininkas Alfonsas Motuzas ypač džiaugėsi nuolat augančiu visuomenės pasitikėjimu policija.
„Metai nebuvo lengvi – itin daug iššūkių kėlė Rusijos sukeltas karas Ukrainoje, nuo jo bėgančių žmonių srautų sureguliavimas ir jų saugumo užtikrinimas. Policija visur ėmėsi lyderystės, tą darys ir ateityje. Džiugu, kad visuomenė tai supranta ir vertina – naujausios gyventojų apklausos rezultatai rodo, kad pasitikėjimą policija išreiškė 82 proc. šalies gyventojų. O Klaipėdos apskrities gyventojų pasitikėjimas policija šalies vidurkį lenkia ir siekia net 86 proc.“ – sakė Klaipėdos apskrities VPK viršininkas A. Motuzas.
Pagrindinės Klaipėdos apskrities VPK veiklos kryptys 2023 m., pasak Alfonso Motuzo, bus sunkių ir labai sunkių, ekonominių bei elektroninėje erdvėje vykdomų nusikalstamų veikų tyrimas ir atskleidimas. Taip pat Viešose vietose vykdomų teisės pažeidimų prevencija ir bendradarbiavimo su bendruomenėmis, seniūnijomis bei socialiniais partneriais stiprinimas.
Lietuvos policijos generalinis komisaras Renatas Požėla, vertindamas praėjusių metų veiklos rezultatus, taip pat džiaugėsi augančiu visuomenės pasitikėjimu, kuris pasiekė rekordines aukštumas.
„Per dešimtmetį registruojamų nusikalstamų veikų skaičius šalyje sumažėjo maždaug perpus. Tačiau kad ir kokie būtų geri statistiniai rodikliai, jie yra niekas, jei žmogus, kuriam prireikė policijos pagalbos, patirs negatyvių potyrių – atjauta aukai, nukentėjusiam asmeniui, liudininkui, supratimas, išklausymas – visada turi būti svarbiausi ir nuolat tobulinami aspektai pareigūnų veikloje.“ – generalinis komisaras Renatas Požėla.
