Iškart po šeštadienio popietę M.Gustaičio gatvėje kilusio gaisro sulaikyti ir jo kaltininkai – dešimtmetis ir vienuolikmetis. Jie paaiškino tik žaidę su degtukais.
Policija jau pranešė, kad atsakomybė mažamečiams taikoma nebus, už vaikų nepriežiūrą bausmė gresia tik jų tėvams.
Gaisro metu visiškai sudegė namo stogas, sudegė archyvo patalpa, sulietos įsikūrusių įmonių patalpos, rūsys.
Ugniagesių dėka neužsiliepsnojo aplinkiniai pastatai, taip pat pavyko iš „Swedbank“ filialo išnešti svarbiausius dokumentus ir kompiuterinę įrangą.
Tačiau ugniagesių darbas vis vien sukėlė gyventojų pasipiktinimą. Pirmoji autocisterna atvyko per 5 minutes nuo pranešimo apie gaisrą.
„Viena mūsų autocisterna, pagal patvirtintus užsiėmimo planus, buvo išvykusi į akciją „Gyvenkime saugiai“. Grįždami jie gavo pranešimą, nežinau, gal jie vieną kitą minutę užtruko“, – kalbėjo Lazdijų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovas Viktoras Gerasimovas.
Tiesa, atvykus atvira liepsna jau degė namo stogas, todėl nedelsiant kviestas pastiprinimas, iš viso atskubėjo 7 ugniagesių autocisternos, jos kiek užtruko, nes keliavo iš aplinkinių kaimų.
„Kol suvažiavo kiti iš kaimų... tuo labiau, žmogui streso būsenos atrodo, kad važiuoja labai ilgai, o kai pažiūri į atvykimo laiką, viskas pagal normas“, – į kritiką dėl lėtos reakcijos atsakė V.Gerasimovas.
Su ugnimi gaisrininkai kovojo daugiau nei valandą, o jo stebėtojams kilo klausimas: kodėl gesinant pastato stogą nenaudotos autokopėčios, negi Lazdijuose jų nėra?
„Pas mus tuo metu pamainoje buvo 6 žmonės. Yra dvi autocisternos ir turi būti sudaryti skyriai. Pirma autocisterna, dažniausiai važiuojanti į gaisrus, skyrių sudaro 4 žmonės, kadangi reikia dirbti ir uždūmintose patalpose.
O antrasis skyrius daugiau važiuoja į gelbėjimo darbus, jis sudarytas iš 2 žmonių. Kadangi tuo metu buvo 6 žmonės, taip buvo pasielgta: autokopėčios liko rezerve, nebuvo, kam su jomis atvažiuoti“, – paaiškino V.Gerasimovas.
Ugniagesių profsąjungų atstovai ne kartą yra perspėję – gaisrininkų regionuose verkiant trūksta. Anksčiau 15min yra rašė, kad dėl žmonių trūkumo vienas ugniagesys įvykio vietoje turi atlikti kelių žmonių funkcijas, o gelbėjant žmones tenka pažeidinėti nustatytas taisykles.
Tačiau apie situaciją Lazdijuose paklaustas V.Gerasimovas nebuvo linkęs skųstis – ne paprastiems ugniagesiams tokius dalykus spręsti, jie gelbėja žmones su tuo, ką turi. „Čia ne man spręsti, gera ar negera situacija, mes laikomės taisyklių ir normų, ir viskas. Gal norėtųsi, kad daugiau žmonių atvažiuotų į gaisrą, bet taip nustatyta, mes laikomės taisyklių, normų ir verčiamės pagal situaciją“, – kalbėjo jis.
Portalas delfi.lt skelbė, kad Lazdijų rajono savivaldybė 2015 -ųjų gruodį įsteigė biudžetinę įstaigą – Lazdijų rajono savivaldybės priešgaisrinę tarnybą, į kurią perėmė seniūnijose buvusias ugniagesių komandas. Įdomi detalė ta, kad vos įkurtai įstaigai skyrus iš rajono biudžeto finansavimą, Lazdijų rajono ugniagesiams buvo pripirkta lovų, šaldytuvų, patalynės, televizorių, kompiuterių, viryklių, elektrinių virdulių, mikrobangų krosnelių. Visos šios prekės, tarp jų ir gaisrinės žarnos, buvo perkamos iš mero Artūro Margelio šeimos valdomos bendrovės „Dzūkų žinios“, kurios pagrindinė veikla yra leidinių leidyba ir knygynas.
