Istorija prasidėjo 2018 metų rugpjūčio pradžioje, kai į ligoninę pristatyta labai sunkios būklės moteris, gimusi 1982 m.
Jai nustatyti sepsio ir anemijos požymiai ir medikai tik po sunkios kovos išgelbėjo pacientės gyvybę.
Melavo apie kriminalinį abortą
Pati moteris iš pradžių pasakojo, kad jai buvo padarytas kriminalinis abortas, tačiau netrukus išaiškėjo žiauri tiesa.
Pareigūnai daugiabučio rūsyje sostinėje aptiko paslėptą naujagimės kūnelį. Paaiškėjo, kad motina kūdikį pagimdė tualete ir nuskandino.
Tada suvyniojusi kūnelį į rankšluostį įdėjo į medžiaginį maišelį ir išnešė į rūsį.
Dėl to moteriai prokuratūra pateikė kaltinimus dėl bejėgiškos būklės dukrytės nužudymo. Už šį nusikaltimą numatyta tik laisvės bausmės nuo 8 iki 20 metų arba iki gyvos galvos.
Pirmosios instancijos teisme motina pripažinta kalta ir ji 8 metams pasiųsta į pataisos namus.
Tačiau Apeliacinio teismo teisėjai Virginija Liudvinavičienė, Ernestas Rimšelis ir Algimantas Valantinas į šią istoriją pažvelgė visiškai kitaip ir suteikė nuteistajai išimtinę malonę.
Nuspręsta, kad realus laisvės atėmimas – per griežta bausmė. Vietoj to motinai 2 metams apribota laisvė, ji įpareigota dalyvauti elgesio pataisos programoje, bendrauti su psichologu, dirbti, atlikti 200 valandų viešųjų darbų ir neišeiti iš namų nuo 22 iki 6 val., nebent tai susiję su mokslu ar darbu.
Motina tris vaikus augina pavyzdingai
Teisėjai, priimdami tokį nuosprendį, atsižvelgė į keletą aplinkybių. Pirmiausia tris vaikus jau auginanti moteris ekspertų ir pažįstamų buvo apibūdinta kaip puiki mama.
„Duomenų, kad ji iki nusikaltimo padarymo netinkamai rūpinosi savo vaikais ar nepaisė visuomenėje priimtinų elgesio normų, byloje nėra. Priešingai, teismo posėdyje apklausta liudytoja, šeimos medicinos slaugytoja apibūdino ją kaip labai rūpestingą mamą, nurodė, kad jos vaikai ypač prižiūrėti, išauklėti, labai geri vaikai.
Tai, kad vyriausiasis sūnus, kuris veikos padarymo metu buvo nepilnametis, atsakingas, rodo, jog jis pabaigęs mokyklą, suprasdamas namuose sunkią finansinę padėtį, dirba, padeda materialiai savo mamai, broliui ir sesei. Nuteistoji ir vaikai gyvena vieni“, – rašoma teismo nuosprendyje.
Teisėjų vertinimu, realus laisvės atėmimas didesnė bausmė būtų ne motinai, o jos vaikams.
„Vaikams yra geriausia sugrįžti į šeimą, – toks buvo byloje išvadą pateikusių ekspertų verdiktas. – Net ir trumpalaikis motinos atskyrimas nuo vaikų, ypač nuo šešerių metų dukros, turės negrįžtamų pasekmių jų emocinei savijautai, psichologinei elgesio raidai.“
Tragiškas likimas
Priimant nuosprendį atsižvelgta į tragišką kaltinamosios gyvenimą. Motina ją vos gimusią paliko ligoninėje, o apie tėvą ji išvis nieko nežinojo.
Ji augo globos namuose, o kartais būdavo pas močiutę, kur gyveno asocialioje aplinkoje.
„Ji ten matė girtaujančius asmenis, augo apleista tėvų, nematė darnios šeimos pavyzdžio, trūko stabilaus emocinio ryšio su artimaisiais, nuo pat vaikystės neturėjo aplinkos, kuri ugdytų tinkamą suvokimą apie artimuosius, šeimą, gebėjimą ieškoti ir rasti išeitį iš susidariusių sunkių situacijų“, – nustatė ekspertai.
Be to, pastojusi moteris buvo smarkiai įsiskolinusi, o vaiko tėvas – alkoholikas, kuris ne padėjo, o tik trukdė rūpintis šeima.
Teisme nustatyta, kad dėl sunkios vaikystės ir socialinių įgūdžių stokos motinai buvo būtina valstybės pagalba, kurios ji ieškojo, tačiau negavo.
Valstybės pagalbos nerado
Moteris bandė pasidaryti abortą, tačiau atvyko pas medikus tik 13-tą nėštumo savaitę, kai to padaryti nebebuvo galima.
Kaip teisme pasakojo slaugytoja, po kelių mėnesių atvykusi motina buvo įsitikinusi, kad kūdikis nebegyvas, tačiau medikai pasakė, kad mažylis vystosi sveikas.
„Tai išgirdusi ji buvo liūdna ir labai verkė“, – prisiminė slaugytoja.
Teisėjų nuomone, medikai privalėjo padėti tokios būklės motinai, nukreipti ją pas psichologus ar socialinius darbuotojus, tačiau to nepadarė.
„Medicinos darbuotojos matė ir suprato, jog ji nenori gimdyti, turi psichologinių ir kitų socialinių problemų, tačiau nesuteikė ir nenukreipė pas atitinkamus specialistus, psichologą ar į tokią pagalbą suteikiančias visuomenines organizacijas, neinformavo apie šeimos ir vaikų problemas atitinkamų valstybės institucijų ir vaiko teisių apsaugos tarnybos, taigi, neskyrė deramo dėmesio susiklosčiusioje situacijoje“, – rašoma nuosprendyje.
Vienas byloje liudijęs gydytojas pareiškė, kad Lietuvoje nėra sistemos dėl nėštumą norinčių nutraukti moterų siuntimo pas psichologą. Tačiau tokie teiginiai buvo paneigti.
„Įstatymų nuostatos įpareigoja sveikatos priežiūros specialistus informuoti socialinius darbuotojus apie kylančias grėsmes šeimoje. Jeigu tuo būtų geranoriškai susirūpinta, suteikus visokeriopą pagalbą, nagrinėjamoje byloje analizuojamų labai sunkių padarinių galėjo būti išvengta“, – pasisakė teismas.
Atsižvelgę į visas šias aplinkybes teisėjai nusprendė, kad skyrus laisvės atėmimą, šiuo atveju, teisingumas pasiektas nebus.
„Tokioje situacijoje, valstybė pati neatlikusi jai pagal įstatymus tenkančios pareigos, negali bausti sunkioje padėtyje buvusios, bet labai sunkią nusikalstamą veiką padariusios nuteistosios pačia griežčiausia laisvės atėmimo bausme, kuria bus pasiektas tik vienas – nubaudimo -tikslas, labiausiai paliesiantis net ne pačią nuteistąją, o laisvėje be mamos likusius vaikus“, – paskelbė teismas.
Šis nuosprendis jau yra įsiteisėjęs, tačiau dar gali būti apskųstas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
