Ši istorija, pasak D.Černo, prasidėjo tuomet, kai jam buvo 17 metų. Antrą sykį seksualinė monsinjoro prievarta esą pasikartojo vaikinui sulaukus 18-kos.
Dabar vyras kovoja prieš teisėsaugą todėl, kad jam pačiam pareigūnai buvo iškėlę baudžiamąją bylą dėl reketo J.Antanavičiaus atžvilgiu. D.Černas buvo įtariamas, kad reikalaudamas iš dvasininko kone 2 milijonų eurų, jis neteisėtais būdais gviešėsi kompensacijos už galimai patirtą seksualinį išnaudojimą.
Kaip įtariamąjį turto prievartautoją teisėsauga tampė D.Černą beveik ištisus metus, tačiau po to jo atžvilgiu iškelta byla subliuško.
Būtent todėl Danijoje pastaruoju metu gyvenantis lietuvis kreipėsi į teismą, taip formuluodamas savo pretenziją: „dėl neteisėtų ir nekompetentingų prokuratūros veiksmų, tiriant neteisėtą J.Antanavičiaus pareiškimą ir nenutraukiant neteisėtų Panevėžio kurijos veiksmų, pažeidžiančių Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto sutartį.“
Ieškovo priekaištai susiveda į tai, kad gavę dvasininko skundą apie tariamą jo reketavimą, teisėsaugininkai esą nesugebėjo išsiaiškinti, kaip viskas buvo iš tikrųjų.
Kaip žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės D.Černas dabar reikalauja per 0,6 mln. eurų kompensacijos.
„Su ieškiniu mes kategoriškai nesutinkame. Manome, kad jis nepagrįstas ir atmestinas“, – pareiškė šioje byloje Generalinei prokuratūrai atstovaujantis prokuroras Vytenis Kasparavičius.
Nagrinėdama šias peripetijas, sostinės teisėja gilinasi ne tik į teisėsaugos surinktą, bet ir bažnytinėje byloje esančią su šiuo skandalu susijusią medžiagą.
Paaiškėjo, kad į šią istoriją asmeniškai yra įsigilinęs tuometis Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas. Būtent šio bažnyčios hierarcho valia J.Antanavičius kažkada buvo nušalintas nuo tarnystės Dievui. Kaip tai motyvuojama J.Kaunecko rašte, „dėl nederamo J.Antanavičiaus elgesio praeityje“. Kas konkrečiai turima omenyje, nenurodoma: tai įvardijama kaip konfidenciali bažnyčios informacija.
„Tai, kas su juo buvo nutikę, turėjo likti tik jo ir bažnyčios reikalas“, – pabrėžė ieškovo advokatas.
Vienas iš teisininko argumentų šioje byloje: bažnyčios atstovai ir teisėsaugininkai ikiteisminio tyrimo metu išviešino nukentėjusiojo pareiškimo turinį, nors ta informacija turėjo likti kaip išpažinties paslaptis. „Kunigai neturėjo būti apklausiami“, – pabrėžė advokatas.
„Manau, kad išpažintis gali būti atliekama ne tik bažnyčioje“, – savo ruožtu pabrėžė D.Černas. Jis prisiminė, kaip išsipasakojo J.Kauneckui dvasininko namuose, todėl mano, kad tas pasakojimas turėjo būti saugomas panašiai kaip išpažinties paslaptis ir pasaulietinės teisėsaugos pasiekti neturėjo.
„Kokie ikiteisminio tyrimo veiksmai sukėlė ieškovui neturtinę žalą?“, – teiravosi teisėja Regina Eltermanienė.
„Neleistina tyrimo medžiaga. Per ilgas ir neintensyvus ikiteisminis tyrimas. Kardomųjų priemonių neadekvatumas: paimti asmens dokumentai, įpareigojimai gyventi pas motiną ir periodiškai registruotis policijoje.
O ikiteisminis tyrimas galiausiai buvo nutrauktas, nesant įvykio. Vadinasi, pradinė teisinė kvalifikacija buvo absoliučiai netinkama. Prokuratūra žinojo, kad tarp Černo ir kunigo buvo neišspręstų reikalavimų, ir turėjo į tai atsižvelgti“, – vardijo ir argumentavo ieškovo advokatas.
Užkirto kelią gyventi ir dirbti Danijoje
„Mano klientas reikalavo, kad Antanavičius gailėtųsi ir atgailaudamas perduotų visą savo asmeninį turtą bažnyčiai“, – savo kliento poziciją paaiškino D.Černo advokatas. Jo teigimu, tiesioginio D.Černo reikalavimo J.Antanavičiui nebuvo. Pasak advokato, tiesiog būtent tokią poziciją D.Černas buvo išsakęs kurijai, kurios atstovai tyrė pedofilija apkaltinto kunigo bylą.
Pats D.Černas pasakojo, kad 2009 m. – 2010 m. jis jau gyveno Danijoje, turėjo ten darbą ir mokėsi. Jam skirti suvaržymai užkirto kelią net sugrįžti iš Lietuvos į emigracijos šalį.
„Tokios sąlygos – sunkesnės už areštą!“ – pareiškė ieškovo atstovas.
„Pirmą kartą girdžiu, kad įpareigojimas gyventi su mama yra neturtinės žalos darymas“, – nuostabos neslėpė atsakovo atstovas.
Citavo grėsmingus laiškus
Generalinės prokuratūros atstovas savo ruožtu išsakė valstybės poziciją, kodėl teisėsauga šioje istorijoje elgėsi tinkamai ir dabar sulaukė nepagrįstų ieškovo reikalavimų.
„Susipažinęs su Antanavičiaus pareiškimo turiniu, prokuroras neturėjo kito pasirinkimo, kaip tik pradėti ikiteisminį tyrimą. Nes tuose laiškuose buvo reikalavimai pinigų ir grasinimai susidoroti, panaudoti fizinę jėgą“, – teigė prokuroras V.Kasparavičius.
Teisininkas neslėpė, jog tuo metu susidarė įspūdis, kad laiškus rašo neadekvatus asmuo.
„Jei reikės į kalėjimą eisiu.“ „Tada aš jį aplankysiu Kalėdų rytą... Tada jau kvieskite greitąją. Jei jos dar reikės“, – kai kuriuos pavyzdžius pacitavo V.Kasparavičius.
GP teisininkas dar pridūrė: „Būtų nusikalstama nepradėti ikiteisminio tyrimo.“
Pats D.Černas šių laiškų parašymą aiškina pasidavimu emocijoms: „Aš aštriai reikalavau iš Panevėžio kurijos įvertinti man padarytą žalą.“
V.Kasparavičius apibendrino, kad D.Černaus ieškinys ne tik nepagrįstas, bet ir atmestinas tuo pagrindu, kad yra suėjusi jo pateikimo senatis.
Teismas antradienio pavakarę paskelbė šios bylos nagrinėjime pertrauką. Procesas atidėtas net iki rugsėjo pabaigos. Būsimo rudens posėdžio metu numatoma išklausyti keletą liudytojų.
