Vienai žvejai sustreikavo širdis
Gavę pranešimus apie ant atskilusio ledo lyčių Kuršių mariose atsidūrusius poledinės žūklės mėgėjus, negalinčius savarankiškai pasiekti kranto, sekmadienį ryte pasieniečiai jiems pagalbon išskubėjo savo laivais „Christina“ bei „Viesulu“. 20 į bėdą patekusių žmonių jie rado ties Nida. Visus šiuos žvejus VSAT pareigūnai įkėlė į laivą ir saugiai pristatė į krantą.
Insultą anksčiau išgyvenusiai vyresnio amžiaus moteriai sustreikavo širdis.
Tuomet „Christina“ įgula nuskubėjo link Preilos. Čia pasieniečių pagalbos prireikė dešimčiai žvejų, irgi atsidūrusių ant atskilusio ledo. Netrukus jie iš VSAT laivo jau buvo išlaipinti krante.
Kol vyko ši gelbėjimo operacija, gautas dar vienas pranešimas – ties Nida ant ledo pagalbos šaukėsi 15 poledinės žūklės entuziastų. Taip pat pasieniečiai sužinojo, kad kitoje vietoje buvusio žvejo sveikata itin prasta, todėl jam būtina skubi medikų pagalba. Insultą anksčiau išgyvenusiai vyresnio amžiaus moteriai sustreikavo širdis. Ji perduota medikų žinion.
Pasitelktas ir sraigtasparnis
Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinacinis centras operacijai pasitelkė ir Karinių oro pajėgų (KOP) sraigtasparnį. 09:22 val. Nemirsetos poste budintis Karinių oro pajėgų paieškos ir gelbėjimo sraigtasparnis LYF 237 su įgula išskrido į Nidą link Kuršių marių apžvalgai. Parengtyje buvo ir Kauno poste budintis KOP sraigtasparnis MI-8.
Apie 11 valandą KOP pranešė, kad žvejų gelbėjimo nuo Kuršių marių ledo operacija sustabdyta.
VSAT laivai ant oro pagalvės ties Nida ir Preila išgelbėjo 27 asmenis, kurie buvo nugabenti į krantą.
KOP sraigtasparnis iš oro apžvalgė Kuršių marių ledą. Ties Nida 50 metrų atstumu nuo kranto buvo pastebėta apie 200-250 metrų pločio ledo properša. Ties šia vieta visi žmonės nukelti nuo ledo.
VSAT laivas ant oro pagalvės grįžo į Nidos uostą, KOP paieškos ir gelbėjimo sraigtasparnis pasuko į bazę Nemirsetoje.
Vėl lipa ant ledo
Kaip informavo VSAT atstovas Giedrius Mišutis, aktyvioji gelbėjimo fazė baigta, tačiau pasieniečiai toliau budės prie Kuršių marių. Vietomis ledas yra užlietas. Ugniagesiams-gelbėtojams teko darbuotis netgi plaukiant valtelėmis.
Didžioji dalis išgelbėtųjų vėl lipa ant ledo.
„Pareigūnai stebėjosi tokiu žvejų neatsargumu, rizikavimu. Jie nepaiso nieko. Tik praplaukia laivas ar praskrenda sraigtasparnis, vėl lipa ant ledo. Ir tie, kuriuos išgelbėjome, nesiruošia namo važiuoti. Laukia progos vėl pakliūti į bėdą. Darbų, manau, dar galime šiandien turėti“, – teigė G.Mišutis.
Tą patį patvirtino ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) Situacijų koordinavimo skyriaus atstovas. Anot jo, didžioji dalis išgelbėtų žvejų vėl lipa ant ledo.
„Žvejų ant ledo – lyg bandelėje aguonų. Kaip važiuosi namo, jei atvykai iš kokių Šalčininkų. Ir nesvarbu tas pavojus. Reikia parsivežti laimikio“, – ironizavo ugniagesių-gelbėtojų atstovas.
Jo teigimu, daugelyje vietų susidariusios 10-30 metrų properšos. Ugniagesiai-gelbėtojai vis dar atlieka žvalgybą. Iš viso išgelbėti 48 žvejai.
Valanda gelbėjimo kainuoja 1500 eurų
Karinių jūrų pajėgų štabo viršininko pavaduotojas civilių ir karių bendradarbiavimui kpt. ltn. Antanas Brencius 15min informavo, jog iš viso išgelbėti 75 asmenys. KOP sraigtasparnis yra pasiruošęs bet kada vėl kilti į orą.
Paklaustas, kiek mokesčių mokėtojams atsieina viena sraigtasparnio valanda ore, A.Brencius patikino, jog apie 1500 eurų.
„Ir tai tėra išlaidos kuro sąnaudoms. Jei paskaičiuotume dar ir amortizaciją, piloto, borto mechaniko, gelbėtojo bei gydytojo, kurie keturi dalyvavo operacijoje, darbo užmokesčius, kaina išaugtų triskart“, – patikino KAM atstovas.
Viena sraigtasparnio valanda ore kainuoja daugiau nei 1500 eurų.
Sekmadienį sraigtasparnis pakilo 9.22 valandą bei nusileido 10.54 valandą. Tad ore jis išbuvo pusantros valandos. Iš oro atlikta tik žvalgyba. Gelbėtojo paslaugų šįkart neprireikė.
„Išilgai per visą Kuršių marių ilgį, nuo Nidos iki beveik pačios Klaipėdos, yra susidariusi ilgiausia properša. Visą savaitę išlieka pliusinė temperatūra, pasikeitusi ir vėjo kryptis. Sunkiai suvokiama, kodėl dėl kelių žuvelių žvejai yra pasiruošę rizikuoti savo gyvybėmis. Juk ir perspėjimai buvo. Jau savaitės pradžioje ledo storis Kuršių mariose vietomis tesiekė 15 cm“, – teigė A.Brencius.
Jis patikino, kad dažnai ant ledo aptikti žvejai net neskuba gelbėtis. Kai kurie atvyksta su keturračiais ir nusprendžia nelipti į laivą, nes nenori palikti savo žvejybinės įrangos.
„Kalbame apie žmonių grupę, kurie dėl savo hobio yra linkę daug ką aukoti. Kažkodėl jie nesaugo savęs“, – pareiškė KAM atstovas.
Anot jo, laivo ant oro pagalvės darbo valanda kainuoja dešimteriopai mažiau nei sraigtasparnio. Tačiau jame dažniausiai dirba penki įgulos nariai.
