Papildyta 21.05 Ugniagesiai budės per naktį
„Nors liepsnos nurimo, per naktį nelaimės vietoje lieka budėti apie pusšimtis specialistų: ugniagesiai, aplinkosaugininkai, miškininkai ir Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos darbuotojai. Karius iš nelaimės vietos jau atšaukėme“, – naujausias žinias pranešė vidaus reikalų ministras Dailis Alfonsas Barakauskas.
Ministro teigimu, gaisro lokalizacija ir ekstremali situacija bus skelbiama tik šeštadienio rytą. Tuomet paaiškės ir tikslūs išdegusio miško plotai, taip pat nuostoliai. Naujausiais duomenimis, ugnis nusiaubė apie 70 hektarų miško, apgadino dvi ugniagesių autocisternas, vieną gelbėtojų automobilį visiškai sunaikino.
Baiminamasi, kad ugnį vėl gali įplieksti vėjas, nes Kuršių nerijoje seniai nelijo, todėl miškas sausas kaip parakas.
Papildyta 20.10 D.A.Barakauskas: kai kas nepasimokė iš 2006 metų didžiojo gaisro
Degantį mišką Kuršių nerijoje iš oro apžiūrėjęs vidaus reikalų ministras Dailis Alfonsas Barakauskas sakė pamatęs klaikų vaizdą. Aplinkos ministerijos atstovų duomenimis, gaisras nuniokojo apie 60-70 hektarų miško, bet penktadienio vakarą jį pavyko daugmaž sutramdyti.
Nepadarytos perkasos nacionaliniame parke, matyt, neduoti leidimai. Galiu pasakyti, kad labai daug netvarkos.
„Situacija atrodo klaikiai, ypač kur išdegę kalnapušės“, – penktadienio vakarą BNS sakė D.A.Barakauskas.
Anot ministro, po didžiojo gaisro 2006 metais nebuvo padaryta viskas, kad būtų apsisaugota nuo panašių nelaimių.
„Nepadarytos perkasos nacionaliniame parke, matyt, neduoti leidimai. Galiu pasakyti, kad labai daug netvarkos. Nacionalinis parkas padarė savo darbą, o kitos tarnybos yra labai daug nepadarę namų darbų, todėl šiandien turime labai sudėtingą situaciją“, – teigė D.A.Barakauskas.
Jo duomenimis, penktadienio vakarą degantį mišką Kuršių nerijoje gesina trylika autocisternų, dirba 45 ugniagesiai gelbėtojai, 15 urėdijų atstovų, atskrido sraigtasparnis iš Latvijos, laukiame antro. Iš viso ugnį malšina du sraigtasparniai su kaušais.
Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis BNS sakė, kad su Lenkijos miškininkais sutarta, jog jeigu reikės, ir jų sraigtasparniai atskris padėti.
Neringos merui ramybės neduoda mįslingas sutapimas
Panašiu metu visą laiką – apie balandžio 22 dieną, kelios dienos prieš ar po – kažkodėl kyla gaisras. Tikimės, kad nėra kokio nors maniako, kuris tyčia padega. Gali būti nuo numestos cigaretės.
Neringos meras Darius Jasaitis BNS sakė, jog svarbiausia, kad vėjas nestiprėtų ir ugnis neperšoktų mineralinės juostos. Tuomet ugnis būtų sustabdyta.
„Baisiausia, kad nesustiprėtų vėjas ir ugnis nepersimestų į naują plotą. Tada vėl viską reikėtų daryti iš naujo“, – teigė jis.
Paklaustas apie galimas gaisro priežastis, D.Jasaitis svarstė, kad greičiausiai ugnis įsiplieskė nuo numestos nuorūkos. Tačiau meras atkreipė dėmesį į keistą sutapimą.
„Panašiu metu visą laiką – apie balandžio 22 dieną, kelios dienos prieš ar po – kažkodėl kyla gaisras. Tikimės, kad nėra kokio nors maniako, kuris tyčia padega. Gali būti nuo numestos cigaretės, nes miškas sausas. Kitos versijos ir neturime“, – sakė meras.
Papildyta 19.35 Ugnis numalšinta, bet dar teberusena 2,5 km miško ploto
Kuršių neriją siaubę ugnies liežuviai pažaboti, tačiau ekstremali padėtis neatšaukiama.
„Su miškininkais ką tik atvažiavome gaisravietę. Paviršinės didžiulės ugnies nebėra. Tik miško paklotė dar rusena“, – naujausiomis žiniomis su 15min.lt iš nelaimės vietos pasidalijo aplinkos ministras Valentinas Mazuronis. Tačiau gausios ugniagesių, karių ir miškininkų pajėgos neatšaukiamos. Vandeniu gaisravietė tebelaistoma iš dviejų Lietuvos ir Latvijos sraigtasparnių.
Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyresnioji specialistė Aurelija Lapaitė informavo, kad ,preliminariais skaičiavimais, ugnis nusiaubė 60 hektarų ploto. Teberusena 2,5 km miško paklotės. Jau sulaukta specialios technikos iš Šiaulių, Panevėžio gelbėtojai pakeliui į Neringą.
Papildyta 19.02 Su ugniagesiais liepsnas tramdo ir kariai
50 Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų bataliono karių kartu su Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų sraigtasparniu Mi-8 įgula padeda gesinti Kuršių nerijoje ties Alksnynės kontrolės postu kilusį gaisrą.
Padėti gesinti miško gaisrą taip pat pasirengę ir kito Klaipėdoje dislokuoto Lietuvos kariuomenės vieneto – Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės – kariai.Liepsnas malšina ugniagesiai iš Nidos, Klaipėdos, Kretingos, Gargždų ir Palangos.
Papildyta 18.55 Užgesinta 20 ha miško, Juodkrantė lengviau atsikvėpė
Visa Juodkrantė nuo pietų lyg ant adatų. Tik vakarop vėjui pasisukus į gaisravietės pusę juodkrantiškiai atsipūtė, kad grėsmės jų namams nebėra.
Ugniagesiams jau pavyko numalšinti ugnį 20 hektarų miško ploto. Dar tiek pat tebeliepsnoja. Iš gelbėtojų keltuvo kelių dešimčių metrų aukštyje nelaimės vietą apžiūrėjęs vidaus reikalų ministras Dailis Alfonsas Barakauskas pranešė, kad ugnis nebeplinta.
Pasikeitus vėjui buvo iškilusi grėsmė, kad liepsnos persimes į Juodkrantės gyvenvietę.
„Visa Juodkrantė nuo pietų lyg ant adatų. Tik vakarop vėjui pasisukus į gaisravietės pusę juodkrantiškiai atsipūtė, kad grėsmės jų namams nebėra“ – portalui 15min.lt pasakojo Juodkrantėje gyvenantis žvejys Alfonsas Kauneckis.
Pasak Neringos mero Dariaus Jasaičio, aplinkines gyvenvietes nuo milžinišku greičiu plintančio gaisro apsaugojo maždaug 100 metrų perkasa miško proskynoje. Ją pasiekusi ugnis nebeturėjo, kur plisti.
Papildyta 18.40 Ugnis artėja prie Juodkrantės
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus pavaduotojas Vygandas Kurkulis LNK žinioms sakė, kad ugnies dar nepavyko sustabdyti, ji vis dar plinta vakarų krypimi ir artėja prie Juodkrantės gyvenvietės. Kol kas žmonių evakuoti neketinama.
Ugnies dar nepavyko sustabdyti, ji vis dar plinta vakarų krypimi ir artėja prie Juodkrantės gyvenvietės. Kol kas žmonių evakuoti neketinama.
Pasak V.Kurkulio, jau išdegė daugiau nei 40 ha miško. Anot jo, ugniagesiai nusiteikę optimistiškai, bet padėtis sudėtinga, nes pajūryje dažnai keičiasi vėjo kryptis, būna stiprių gūsių, kurie gali dar stipriau įplieksti ugnį.
Papildyta 17.50 Ugnis nebeplinta, bet vaizdas kraupus
„Lenkijos karinių oro pajėgų pagalbos greičiausiai nebeprašysime. Vėjas rimsta, ugnis nebeplinta, tačiau vaizdas išlieka kraupus. Miško žvėrys blaškosi, neranda vietos, Kuršių nerija tiesiog skendi dūmuose“ – 15min.lt pasakojo įvykio vietoje esantis vidaus reikalų ministras Dailis Alfonsas Barakauskas.
Nelaimės epicentre darbuojasi geras šimtas žmonių: ugniagesiai, kariai, miškininkai, Kuršių nerijos nacionalinio parko darbuotojai.
„Iš gelbėtojų sulaukėme prašymo esant būtinybei dėl saugumo Neringos miestui atjungti elektrą. Tačiau kol kas būtinybės to daryti nematome, mat ugnis prie aukštos įtampos laidų nebesiartina“, – sakė LESTO Atstovas ryšiams su visuomene Ernestas Narplys. Anksčiau jis buvo pranešęs, kad elektra bus atjungta.
Vėjas rimsta, ugnis nebeplinta, tačiau vaizdas išlieka kraupus. Miško žvėrys blaškosi, neranda vietos, Kuršių nerija tiesiog skendi dūmuose.
Papildyta 17.46 Latviai vis dėlto atsiunčia vieną sraigtasparnį
Latvija siunčia vieną sraigtasparnį miško gaisrui Kuršių nerijoje gesinti, pranešė Gynybos ministerija. Lietuvos pareigūnai buvo pranešę, kad latviai siunčia du sraigtasparnius.
Pasak BNS, Lietuvos prašymu Latvijos karinės oro pajėgos siunčia sraigtasparnį „Mi-17“ su specialia gaisro gesinimo įranga ir konteineriu, kuriame gali būti gabenama iki pustrečios tonos vandens.
Sraigtasparnis į Lietuvą turėtų atvykti vakare ir gali teikti pagalbą šeštadienį, pranešė Latvijos valstybinė gaisrų ir gelbėjimo tarnyba.
Papildyta 16.50 Sudegė ugniagesių automobilis
Kuršių neriją siaubiantis gaisras suniokojo vieną ugniagesių automobilį. „Jis įklimpo važiuodamas pasipildyti vandens. Gelbėtojai nespėjo jo išjudinti ir liepsna autocisterną tiesiog prarijo“, – pasakojo įvykio vietą stebinti Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyresniosios specialistės Aurelija Lapaitė.
Papildyta 16.31 Ugnis nesuvaldomai plečiasi, į pagalbą skuba latviai ir lenkai
Situacija Kuršių nerijoje tampa nevaldoma. Ugnis jau pasiglemžė kone 40 hektarų miško. Iš Latvijos į pagalbą Lietuvos ugniagesiams skrenda du sraigtasparniai. Neringoje apribotas automobilių eismas.
Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis dėl gaisro Kuršių nerijoje atšaukė dalį susitikimų, numatytų Žemaitijoje, ir šiuo metu jau vyksta į įvykio vietą.
Aplinkos ministro vardu Generalinė miškų urėdija kreipėsi į kolegas Lenkijoje. Balstogės regione yra dislokuotas specialus aviacijos dalinys, skirtas miškų gaisrams gesinti. Šiuo metu iš Balstogės jau skrenda lėktuvas su 2 tonomis vandens Kuršių nerijos link.
Papildyta 16.03 val. Kreipsis į latvius
Kuršių nerijoje skelbiama ekstremali padėtis – ugnis tuoj pasiglemš 20 hektarų miško. Situacijos valdymą iš ugniagesių perima Vidaus reikalų ministerija. Iš karinių oro pajėgų nesulaukus antro prašyto sraigtasparnio pagalbos planuojama kreiptis į Latviją.
Kuršių nerijos nacionalinis parkas ieško buldozerių gaisravietei perkasti. Šiuo metų nelaimės vietoje dirba dešimt autocisternų. Į gaisravietę laukiama atvykstant 30 karių.
Padėti gesinti miško gaisrą yra pasirengę Klaipėdoje dislokuoti Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų bataliono ir Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės kariai, pranešė Krašto apsaugos ministerija.
Ugnį malšinti pasitelkė sraigtasparnį
Siaučiančią ugnį jau malšina Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų sraigtasparnis Mi-8 su įgula. Prašoma atsiųsti dar vieną sraigtasparnį. Laukiama specialios ugniagesių technikos iš Šiaulių, mat su esama sudėtinga iš Kuršių marių paimti vandenį.
Pasak Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyresniosios specialistės Aurelijos Lapaitės, labai trūkta ugniagesių pajėgų.
Vienas ugniagesių automobilis jau įklimpo. Iš viso liepsnas malšina aštuonios autocisternos. Pasak Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyresniosios specialistės Aurelijos Lapaitės, labai trūkta ugniagesių pajėgų. Planuojama prašyti karių pagalbos
Dėl besikeičiančios vėjo krypties ugnis sunkiai valdoma. Jai pažaboti pasitelktas Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų sraigtasparnis, kuris, kaip skelbta anksčiau, pakilo iš Nemirsetos paieškos ir gelbėjimo posto.
Alksnynės kelio kontrolės posto pareigūnai laukia nurodymo apriboti automobilių srautą į Kuršių neriją. Keltai kol kas kursuoja įprastu grafiku.
Gesinimą stebės ministras
Į gaisro rajoną penktadienį, nutraukęs vizitą Raseiniuose, išvyko vidaus reikalų ministras Dailis Alfonsas Barakauskas.
„Gavęs informaciją apie sparčiai plintantį gaisrą ministras pakeitė darbotvarkę ir išvyko į Neringą stebėti gesinimo operacijos eigą“, – skelbia Vidaus reikalų ministerija.
Priminė amžiaus gaisrą
Tai – pirmas šiemet gaisras Kuršių nerijos miškuose. Jis priminė amžiaus gaisru vadintą nelaimę 2006-ųjų pavasarį, kuomet ugnis nusiaubė daugiau nei 235 hektarus Neringos miško. Tuomet gaisras siautėjo net penkias dienas. Jam malšinti buvo pasitelktos Lietuvos kariuomenės pajėgos: sraigtasparniai, laivas „Šakiai“, du šimtai karių. Į pagalbą skubėjo ir ugniagesiai iš Karaliaučiaus srities.
LESTO nutraukia aukštos įtampos elektros tiekimą Kuršių Nerijoje
Elektros skirstymo bendrovė AB LESTO įspėja, kad Kuršių Nerijoje vykdant gaisro gesinimo darbus bus išjungta aukštos įtampos, 110 kV, elektros energijos linija, tiekianti elektros energiją Kuršių Nerijai, dėl to nutrūks elektros tiekimas vartotojams.
„Elektros tiekimas nutraukiamas siekiant užtikrinti gelbėtojų, gyventojų ir elektros įrenginių saugumą. Nutrūkimo trukmė ir tikslus laikas nėra aiškūs – tai derinama su gelbėjimo tarnybomis“, – teigia LESTO atstovas ryšiams su visuomene Ernestas Naprys.
LESTO Kuršių Nerijos gyventojų prašo supratingumo ir kantrybės, telefonu 1802 skambinti tik tais atvejais, kai norima registruoti su gaisru nesusijusį gedimą nutolusioje vietovėje ar patiriami nepatogumai kelia grėsmę saugumui – pvz., pastebėjus nutrūkusius laidus, sugadintus įrenginius, ar kt.
LESTO atstovo teigimu, pastebėjus nutrūkusį elektros energijos oro linijos laidą ar elektros energijos linijos atvado laidą, jokiu būdu negalima priartėti prie jo arčiau kaip 8 metrus. Negalima liesti ant žemės ar automobilių nukritusių laidų, reikia sulaukti, kol į gedimo vietą atvyks operatyvinės brigados.
Už nuotraukas dėkojame skaitytojams Artūrui, Vaidui, Justei, Simonui, Mantautui, Dariui.
Naujienų galite įkrauti pirmajame Lietuvoje skaitytojų naujienų portale ikrauk.lt, siųsti el. paštu ikrauk@15min.lt arba parašyti per „Facebook“ paskyrą štai čia.
