Teisėja Rūta Burdulienė paskelbė, kad iš Lietuvos valstybės, kuriai atstovauja Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, L.L. priteisiama 2 tūkst. 787 eurai turtinės ir 6 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimas.
Moteris dešimt mėnesių buvo suimta, buvo atskirta nuo nepilnamečių vaikų, ilgą laiką negalėjo dirbti. Teismas mano, kad tai neabejotinai moteriai sukėlė dvasinius išgyvenimus.
Sprendimas nėra galutinis – šalys per 30 dienų gali pateikti skundą Lietuvos apeliaciniam teismui.
Sprendimas nėra galutinis – šalys per 30 dienų gali pateikti skundą Lietuvos apeliaciniam teismui.
Kyšio davimu policijai apkaltinta, bet vėliau teismuose išteisinta moteris iš valstybės prašė jai priteisti kur kas didesnę sumą – daugiau nei 122 tūkst. eurų turtinės ir neturtinės žalos.
Teisingumo ministerija, Generalinė prokuratūra ir Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, kurie yra atsakovai, ieškinį prašė atmesti.
2014 metų balandį policija skelbė, kad nužudymu įtariama moteris Vilniaus rajono policijos komisariato siekdama, kad jai nebūtų surašytas laikino sulaikymo protokolas, Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjams davė 8 tūkst. svarų sterlingų kyšį. Pinigai esą buvo padėti kabinete ant stalo – du ryšuliai, nominalais po 20 svarų.
Moteris buvo sulaikyta, paskui suimta. Ji buvo įtariama nužudžiusi 1978 metais gimusį sugyventinį J.B., kuris dingo 2008 metų liepos mėnesį, kai išėjo iš namų Vilniaus rajone, Kyviškių kaime.
L.L., kurios tikrasis vardas ir pavardė neatskleidžiami dėl privatumo, 2014 metais jai buvo pareikštas kaltinimas, kad siekdama išvengti laikino sulaikymo protokolo surašymu, įtariamoji nužudymu pasiūlė dviem tyrėjams 8 tūkst. svarų sterlingų kyšį. Tačiau vėliau teismai moterį dėl kyšio davimo išteisino, nuosprendyje konstatuodami, kad moteris buvo išprovokuota.
Byloje pateikti duomenys, kad moteris kartu su dešimtmečiu sūnumi buvo priversta elgetauti ir prašyti išmaldos.
„Ką galima padaryti su šitais pinigais“, – užfiksuoti vieno iš policininkų žodžiai.
L.L ieškinyje skundėsi, kad 273 dienas buvo suimta, paskui paleidus ją iš suėmimo, ilgą laiką iš jos buvo paimtas pasas, ji negalėjo išvykti į gyventi į Angliją, ten prarado turėtą darbą ir šios valstybės skirtą socialinį būstą, taip pat turėtus pinigus. Dėl patirtų neigiamų išgyvenimų turėjo išlaidų, susijusių su sveikatos būklės pablogėjimu. Byloje pateikti duomenys, kad moteris kartu su dešimtmečiu sūnumi buvo priversta elgetauti ir prašyti išmaldos.
Moteris teigia, kad 2014 metų balandį vykusio sulaikymo metu pareigūnai naudojo psichologinį smurtą, keiksmažodžius.
„Dėl provokuojančio klausimo mano klientė nepagrįstai buvo apkaltinta padarusi nusikaltimą. Policija neveikė rūpestingai, kad klientės teisės nebūtų apribotos, teismai neklausė įrašų. Užtruko pernelyg ilgai, kad klaida būtų ištaisyta“, – yra sakęs ieškovės atstovas advokato padėjėjas Kristupas Kerutis. Jis mano, kad policijos veiksmai nebuvo etiški, adekvatūs ir profesionalūs.
Po išteisinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo moteris išvyko į Angliją. Paskui sugrįžo į Lietuvą, negavo oficialaus darbo, išgyvena prižiūrėdama seną žmogų.
Teisėja R.Burdulienė anksčiau vykusiame posėdyje atsakovų teiravosi, kodėl dėl L.L. suėmimo buvo kreiptasi papirkimo, o ne nužudymo byloje.
„Vienintelis procesinis veiksmas – tyrimas poligrafu, jo net nėra aprašyme nutraukti ikiteisiminį tyrimą,“ – stebėjosi teisėja. Ji atsakovų teiravosi, kodėl prokuratūra kreipėsi į teismą dėl suėmimo pratęsimo, nors įrodymai nebuvo renkami. Prokuratūros atstovas tikino, kad tai buvo daroma, kad kaltinamoji nesunaikintų įrodymų.
„Įrodymų nebuvo, nebuvo surinkta, nei renkama“, – sakė teisėja R.Burdulienė.
Dėl papirkimo L.L. buvo išteisinta, o tyrimas dėl nužudymo nutrauktas nesurinkus pakankamai įrodymų.
