Prie Kedžių ir Venckų namų budinčių žmonių būrys žinią apie jų smerkiamos L.Stankūnaitės atvykimą sutiko ramiai, jai einant į N.Venckienės namus įžeidžiančių replikų iš minios nepasigirdo.
Pirmąkart į Garliavą pasimatyti su dukra L.Stankūnaitė buvo atvykusi antradienį. Su mergaite ji bendravo pustrečios valandos.
Trečiadienį ir ketvirtadienį pasimatymai neįvyko, mergaitė nenorėjo važiuoti į susitikimą su motina Kauno policijos patalpose Chemijos prospekte.
Antstolė Sandra Vaicekauskienė perspėjo, kad pagal Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimą D.Kedžio dukra motinai L.Stankūnaitei turi būti perduota vėliausiai gruodžio 30 dieną. Priešingu atveju bus imamasi įstatymu numatytų veiksmų.
L.Stankūnaitė įsitikinusi, kad laikinoji mergaitės globėja, D.Kedžio sesuo N.Venckienė ir močiutė Laimutė Kedienė, septynerių metų vaiką tyčia prieš ją nuteikė, prigąsdino.
D.Kedžio artimieji tvirtino, kad praėjusį penktadienį sužinojus apie tai, jog teks atsisveikinti su seneliais bei teta ir grįžti pas motiną, mergaitę ištiko nervų priepuolis, į Klonio gatvę Garliavoje iškviesta greitoji pagalba.
Žurnalistams ir mergaitei girdint artimieji garsiai svarstė, kad L.Stankūnaitė vaiką gali išsivežti į užsienį ir net parduoti. Tačiau L.Kedienė tvirtina, kad mergaitė bijo viena likti su mama, nes esą prisimena, kaip ją prieš kelerius metus L.Stankūnaitė neva pardavinėjo pedofilams.
Kauno miesto vaikų teisių apsaugos skyriaus vedėja Birutė Daugėlienė pripažino, kad socialiniai darbuotojai pagal įstatymą privalo kontroliuoti, kaip motina prižiūrės dukrą, jie turės lankytis jų namuose.
Tačiau tokiai galimybei kelią užkerta kitas valstybės saugomų asmenų ir liudininkų įstatymas. L.Stankūnaitės gyvenamoji vieta įslaptinta, jai ir jos dukrai skirta apsauga.
