Filmas sumontuotas iš skirtingų 2010-2012 metų vaizdų. Jis pradedamas motinos ir dukrelės švelnaus bendravimo vaizdais. Skambant romantiškai muzikai, šie vaizdai daugeliui tikrai gali išspausti ašarą.
Mamos ir vaiko piešimo seansų vaizdus keičia piešiniai, kuriuose mergaitė vaizduoja bendrą savo ir L.Stankūnaitės ateitį. Piešiniuose aiškiai matomi užrašai „Mamos kambarys“, „Mamai 24“ ir pan. Tačiau taip pat parodoma, kad po dvejų metų gyvenimo Kedžių namuose, kai velionio vyro šeima apribojo galimybes bendrauti su dukrele, mama iš piešinių dingo, o mergaitė pradėjo rašyti mamą smerkiančius rašinius.
