Išnagrinėjus bylą kasacine tvarka, A. Kandrotas ir A. Žalys liko nuteisti dėl jiems inkriminuotų nusikaltimų padarymo, o jų ir jų gynėjų kasacinių skundų argumentai, iš esmės daugiausia susiję su įrodymų vertinimu, atmesti.
Kasacinės instancijos teismas patvirtino, kad žemesnės instancijos teismai tinkamai nustatė, pakankamai aiškiai aptarė ir įrodymais pagrindė, kuo pasireiškė A. Kandroto kaip bendrininko veiksmai, koks buvo jo ir A. Žalio bendradarbiavimo, veikos mechanizmas, kokios egzistavo sąsajos tarp kaltinime aptartų įmonių.
Teismai nustatė, kad A. Kandrotas įgijo ir faktiškai valdė jokios veiklos nevykdančias VšĮ „Hipokratus“, UAB „Hurtas“, UAB „Remilgė“ ir kitas bendroves, jose įdarbindavo fiktyvius įmonių vadovus, taip sukūrė grandinę minėtų veiklos nevykdančių įmonių, kuriomis, pasitelkę tarpininkes bendroves „Personalo nuomos valdymas“ ir „Proserva“, imitavo sandorius su kito nuteistojo šioje byloje – A. Žalio valdoma UAB „MDK logistika“. Atkreiptas dėmesys ir į aplinkybę, kad A. Kandrotas, tiek organizuodamas bendrovių veiklą, tiek ir valdydamas tas įmones ir duodamas asmenims nurodymus dėl veiklos, stengėsi išlikti anonimiškas – oficialiai neįsidarbino, o paskirdavo tariamus įmonių vadovus. Taigi, jis suprato galimas grėsmes dėl neteisėtos veiklos ir siekė nuslėpti bet kokias sąsajas su pirmiau nurodytomis įmonėmis, o tai įrodo A. Kandroto siekį veikti neteisėtai, turint tikslą padėti A. Žaliui įvykdyti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija taip pat konstatavo, kad teismai pagrįstai atmetė A. Kandroto gynybinę versiją, jog jis negalėjo bendrininkauti darant nusikalstamas veikas, nes tuo metu atliko bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje. Kasacinės instancijos teismas pabrėžė, kad tai, jog A. Kandrotas tam tikru metu atliko laisvės atėmimo bausmę, gal kiek apribojo, bet neatėmė iš jo galimybės bendrauti su A. Žaliu per pasimatymus.
Taip pat teisėjų kolegija atmetė A. Kandroto ir jo gynėjo kasacinio skundo argumentus dėl teismo šališkumo, neva pasireiškusio tuo, kad apeliacinės instancijos teismas neatnaujino įrodymų tyrimo dėl prokuroro Donato Puzino, kuris atliko tyrimą šioje byloje, veiksmų. Tai, kad, praėjus beveik metams nuo kaltinamojo akto surašymo šioje baudžiamojoje byloje, kaltinamąjį aktą surašęs prokuroras D. Puzinas galimai atliko neteisėtus veiksmus kitame ikiteisminiame tyrime, neleidžia daryti išvados, kad ir šis ikiteisminis tyrimas, nesant jokių įrodymų apie tai, buvo organizuojamas siekiant apkaltinti nekaltus asmenis.
