LAT nepradėjo Eglės Kusaitės bylos nagrinėjimo

Į posėdį buvo atvykęs tik Generalinės prokuratūros prokuroras Artūras Urbelis.

Kaip žinoma, E.Kusaitės gynėjas Kęstutis Stungys mirė prieš beveik dvi savaites. Iš teismo paskelbtų prašymų matyti, kad gynėjas rūpinosi pareiga atstovauti klientei ir netgi prašė gruodžio 3 dieną suplanuotą posėdį atidėti, nes tuo metu turi dalyvauti kitoje byloje kitame teisme. LAT advokato prašymą gavo likus kelioms dienomis iki jo mirties.

Teisėjas Vytautas Masiokas paskelbė, kad teismas gavo ir E.Kusaitės prašymą atidėti jos bylos nagrinėjimą dėl dviejų priežasčių – mirus gynėjui K.Stungiui ir dėl jos sveikatos problemų. Teismui pateiktos pažymos, kad išteisintoji yra gydoma Santariškių Infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninės Antakalnio filiale. Mergina pranešė, kad greičiausiai bus gydoma iki kitų metų birželio pabaigos.

E.Kusaitė prašo teismo naujam gynėjui suteikti trijų mėnesių terminą, kad jis galėtų susipažinto su byla.

„Trijų mėnesių terminas būtinas užtikrinant mano gynybą, byla sudėtinga ir didelės apimties“, – rašo E.Kusaitė.

Prokuroras A.Urbelis pripažino, kad akivaizdu, kad šioje byloje išteisintoji turi teisę dalyvauti, o savo teisių negali realizuoti dėl objektyvių priežasčių. Tačiau jis siūlė aiškintis, ar liga E.Kusaitei iš tikrųjų trukdo dalyvauti posėdyje.

Posėdyje dalyvavusi E.Kusaitės mama sakė, kad surado gynėją dukrai, jis prašo trijų mėnesių termino bylai susipažinti ir pateikė jai savo užimtumo grafiką.

Teisėjas V.Masiokas pranešė, kad objektyvios priežastys – išteisintoji serga, gynėjas mirė – dabar trukdo nagrinėti bylą, todėl posėdis atidedamas be konkrečios datos.

Mato esminių pažeidimų

LAT skundą yra parašiusi Generalinė prokuratūra, kuri siekia, kad būtų panaikintas Apeliacinio teismo išteisinamasis nuosprendis ir byla perduota nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.

„Prokuroras mano, kad netinkamai buvo pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir padaryta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų“, – BNS yra sakiusi Generalinės prokuratūros atstovė Vilma Mažonė.

Apeliacinis teismas taip pat pažymėjo, kad E.Kusaitės veiksmai buvo žinomi Valstybės saugumo departamento pareigūnams, tačiau toleruoti – viza į Rusiją išduota tam, kad būtų sulaikyta kelionės metu ar nuvykus. Tokie pareigūnų veiksmai įvertinti kaip nusikalstamos veikos provokacija.

Balandžio 4 dieną Lietuvos apeliacinis teismas E.Kusaitę išteisino dėl planų įvykdyti teroro aktą Čečėnijoje, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Vilniaus apygardos teismas pernai merginą buvo pripažinęs kalta dėl terorizmo ir skyrė 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Įskaičius suėmime praleistą laiką, E. Kusaitė tolesnės bausmės išvengė.

„Pripažinęs (E.Kusaitę – BNS) kalta, apygardos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą“, – pareiškė Apeliacinis teismas.

Nustatė ketinimus

Apeliacinis teismas nustatė, kad E.Kusaitė interneto tinklalapiuose, asmeninių pokalbių metu, viešai skelbė, kad dėl asmeninių ir religinių įsitikinimų ketina susisprogdinti Rusijos teritorijoje, atsisiuntė knygas, internetu ir telefonu bendravo su (čečėnų kilmės Rusijos piliečiais – BNS) Magmadovais, gavo kelionei į Maskvą piniginę perlaidą. Tačiau, anot teismo, veiksmai neperaugo į rengimąsi padaryti teroro aktą.

Apeliacinis teismas taip pat pažymėjo, kad E.Kusaitės veiksmai buvo žinomi Valstybės saugumo departamento pareigūnams, tačiau toleruoti – viza į Rusiją išduota tam, kad būtų sulaikyta kelionės metu ar nuvykus. Tokie pareigūnų veiksmai įvertinti kaip nusikalstamos veikos provokacija.

E.Kusaitė buvo sulaikyta 2009 metų spalį, kai rengėsi vykti į Maskvą. Pagal kaltinimus, iš ten ji ketino vykti į Čečėniją ir susisprogdinti prie karinio objekto. Moteris teisme tikino, kad būdama dar paauglė pateko į Valstybės saugumo departamento provokacijos tinklą. Jos rėmėjai kelia klausimus dėl Rusijos Federalinės saugumo tarnybos vaidmens byloje.