Byloje nustatyta, kad su gyvūnais buvo žiauriai elgiamasi medžioklėje naudojamų šunų dresavimo tikslais, t. y. skatinant juos pulti ir draskyti gyvūnus. Žiaurus elgesys su gyvūnais buvo fiksuojamas vaizdo įrašymo priemonėmis.
Teisėjų kolegija, atmesdama nuteistųjų ir jų gynėjų kasacinius skundus, pažymėjo, kad nors vaizdo įrašuose neužfiksuota, kuo buvo pasibaigę žiaurūs veiksmai su šernu ir audine ir koks jų tolesnis likimas, bylos duomenys rodo, kad net jei jie po to buvo paleisti ar kur nors laikomi, jiems buvo padaryta sužalojimų, neabejotinai turinčių liekamųjų reiškinių jų sveikatai.
Šis ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas, kai, tiriant visai kito pobūdžio nusikalstamas veikas, liudytoju apklausto 54 metų Telšių gyventojo Gintaro S. telefone buvo aptikta daugybė vaizdo įrašų, kuriuose užfiksuoti galimai žiauraus elgesio su gyvūnais epizodai.
Dėl vaizdo įrašuose užfiksuoto trijų gyvūnų žalojimo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. 2017 metų vasarą nufilmuota, kaip keli vyrai laiko surištą gyvą šerną ir, jį pražiodę, kerpa bei traukia besimuistančiam gyvūnui iltis. 2018 metų gegužę padarytame įraše matyti, kaip iš narvelio paleista audinė užpjudoma dviem medžiokliniais šunimis. Šie bejėgį gyvūną tampo ir drasko.
Trečiame vaizdo įraše matyti, kaip šunimis užpjudoma pririšta vietnamietiška kiaulė, o vėliau Gintaras S. jai perpjauna gerklę ir gyvūnas nukraujavęs nugaišta. Ši egzekucija truko daugiau nei 40 minučių. Atliekant tyrimą, buvo nustatyti 7 įtariamieji – 23-60 metų Telšių, Šiaulių ir Radviliškio gyventojai. Visi jie, išskyrus 23 metų telšiškį – medžiotojai.
Nustatytų veiksmų turinys ir kontekstas nepalieka abejonių ir dėl to, kad nuteistieji veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė savo žiauraus elgesio su gyvūnais pobūdį, numatė, kad dėl tokių jų veiksmų gyvūnai gali žūti ar būti suluošinti, ir to norėjo.
Teisėjų kolegija konstatavo, kad byloje nustatyti faktai atitinka visus būtinus BK 310 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėties požymius ir apeliacinės instancijos teismas šią baudžiamojo įstatymo normą pritaikė tinkamai. Padarius tokią išvadą, atmesti ir kasacinių skundų teiginiai dėl pagrindo nuteistųjų veiksmus kvalifikuoti kaip administracinį nusižengimą.
Teisėjų kolegija taip pat nenustatė, kad apkaltinamąjį nuosprendį priėmęs teismas būtų pažeidęs kaltinamųjų teisę į nešališką teismą, nesilaikęs kaltinimo keitimo tvarkos ar padaręs kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų.
