2015-08-11 d. apie 13 val. 03 min. Marijampolės apskrities VPK buvo gautas pranešimas, jog kelio Kaunas–Marijampolė–Suvalkai 49 km. įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė ir buvo apgadinti automobiliai „Iveco 35S12V“ (šį baltos spalvos krovininį mikroautobusą vairavo 40-metis R.G.) ir Latvijoje registruotas vienatūris „Chrysler Voyager“, kurį prieš eismo įvykį vairavo pilietis D.I.
Taip pat įvykio vietoje buvo rastas automobilis „Renault“, kurį vairavo 28 metų Lenkijos pilietis R.H.F.
Pastarasis tiesiog nuvažiavo nuo kelio, bandydamas išvengti susidūrimo. Šiuo automobiliu dar važiavo pilietis H.K bei medikų vežta 51 metų pacientė A.M.M., kurie eismo įvykio metu rimčiau nenukentėjo.
Tuo tarpu „Chrysler Voyager“ vairuotojas D.I. žuvo įvykio vietoje.
Dėl avarijoje patirtų sužalojimų į Marijampolės ligoninę pristatytas ir gydymui paguldytas „Iveco“ mikroautobusą vairavęs vyras, kuriam po medikų apžiūros nustatyta daugybė rimtų traumų – kaulų lūžiai, kraujo išsiliejimas.
Antradienio nelaimės kelyje Kaunas–Marijampolė aplinkybių tyrimas dar tęsiamas.
Tos pačios dienos vakarą greitkelį „Via Baltica“ sudrebino dar viena tragiška avarija: po kaktomušos Panevėžio rajone žuvo 58-erių metų „Toyota“ vairuotojas.
Iš viso tą antradienį Lietuvos keliuose žuvo net 4 žmonės – paprastai tiek gyvybių eismo nelaimės nusineša per visą savaitę.
Avarijų ir žūčių gausa vėl pagyvino diskusijas apie avaringumo prevenciją Lietuvoje, o konkrečiau – privertė vėl pasukti galvas, ką daryti su „mirties keliu“ jau seniai pramintu „Via Baltica“.
Kelyje „Via Baltica“ liepos 28 dieną žuvo dviratininkė. Tragiškos avarijos šiame kelyje įvyko liepos 14 ir 16 dienomis.
Iki šios dienos šiame kelyje žuvo 10 žmonių, 37 buvo sužeisti.
„Avaringumas priklauso ir nuo kelio infrastruktūros, nes dažna avarijų priežastis – priešpriešiniai susidūrimai.“
„Antradienį abiem atvejais susidūrė lengvieji automobiliai su sunkiasvoriais vilkikais, ir abiem atvejais lengvieji automobiliai išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą. Šis kelias pakankamai avaringas vienas, jis vienas svarbiausių mūsų šalies tranzitinių, jis susideda iš penkių magistralinių kelių. Avaringumas priklauso ir nuo kelio infrastruktūros, nes dažna avarijų priežastis – priešpriešiniai susidūrimai. Daugelyje šio kelio ruožų nepakanka eismo saugos priemonių, trūksta inžinerinių įrenginių, trūksta viadukų, trūksta kelių lygių sankryžų, kad būtų kuo mažesnė transporto srautų susidūrimo tikimybė“, – yra sakiusi Lietuvos kelių policijos tarnybos atstovė Marija Kazanovič.
Pasak jos, „Via Baltica“ įtraukta į nuolatinių policinių priemonių sąrašą. Neatmetama galimybė, kad bus vykdomi ir tarptautiniai policijos reidai su Lenkijos, Latvijos ir Estijos kolegomis, kurios vyko ir pernai rugpjūtį.
