Tyrimo metu nustatyta, kad įtariamasis apgaule panaikino didelės vertės turtinę prievolę sumokėti į Lietuvos Respublikos biudžetą daugiau nei 79 tūkstančius eurų pridėtinės vertės mokesčio (PVM).
Tyrėjai išsiaiškino, kad bendrovės direktorius, siekdamas išvengti mokėti pridėtinės vertės mokestį, netikrose kitos bendrovės sąskaitose faktūrose įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad neva iš jos perka įvairias statybines medžiagas už daugiau kaip 458 tūkstančius eurų. Suklastotos sąskaitos faktūros buvo įtrauktos į latvio vadovaujamos bendrovės buhalterinę apskaitą.
Vėliau, teikiant deklaracijas Valstybinei mokesčių inspekcijai, melagingi duomenys iš netikrų apskaitos dokumentų buvo įtraukti į teikiamą PVM deklaraciją, kurioje buvo deklaruotas daugiau kaip 79 tūkst. eurų mažesnis mokėtinas PVM.
Suklastotos sąskaitos faktūros buvo įtrauktos į latvio vadovaujamos bendrovės buhalterinę apskaitą.
Tyrimo metu tyrėjus sudomino ir į Latvijos piliečio vadovaujamos bendrovės buhalterinę apskaitą įtrauktos PVM sąskaitos faktūros, pagrindžiančios 46 automobilių pardavimą dviem realiai veiklos nevykdančioms Latvijos įmonėms už beveik 514 tūkst. eurų.
Gavus atsakymą į teisinės pagalbos prašymą iš Latvijos generalinės prokuratūros paaiškėjo, kad Klaipėdoje registruota bendrovė realiai nevykdė automobilių pardavimo sandorių su Latvijos Respublikos ūkio subjektais, o pardavimo momentu sąskaitose faktūrose nurodytos transporto priemonės jau buvo įregistruotos Latvijos Respublikos susisiekimo ministerijos Kelių eismo saugumo direkcijoje ir jų savininkai buvo Latvijos Respublikos fiziniai ir juridiniai asmenys.
Baigtam ikiteisminiam tyrimui vadovavo ir jį kontroliavo Klaipėdos apygardos prokuratūra. Baudžiamoji byla dėl sukčiavimo stambiu mastu ir apgaulingo apskaitos tvarkymo perduota nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui.
