„Grįžau šeštadienį (liepos 14 dieną – aut. past.) į Krikštonių kaimą, esantį Lazdijų savivaldybėje, ir, kaip mėgstantis žvejoti, nuėjau prie ežero. Buvo apie 18.30 val. Nespėjau išskleisti meškerės, žiūriu, iš valties meta tinklą į ežerą“, – įvykius 15min ėmė pasakoti Mantas.
Nieko nelaukęs jis internete surado Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos Alytaus skyriaus telefono numerį. Skambinti teko ne kartą, o atsiliepęs darbuotojas informavo, kad žino, kas stato tinklus ir tą asmenį kartą jau yra baudęs.
Pašnekovą labiausiai nustebino tai, kad nors Gyvosios gamtos apsaugos inspekcija buvo informuota apie įvykį, žvejai ryte tinklus ištraukė ir netrukdomi galėjo džiaugtis laimikiu. Mantas teigė, kad neteisėtos žvejybos įrodymas – filmuota medžiaga, inspektorių taip pat nesudomino.
Neskubaus reagavimo pranešimas?
Situaciją 15min pakomentuoti sutiko Aplinkos apsaugos departamento (AAD) direktoriaus pavaduotojas Andrius Kairys. Jis teigė, kad AAD pranešimų priėmimo padalinys, gavęs pranešimą, kuris nepriskirtinas skubaus reagavimo pranešimui, perduoda jį reagavimui AAD darbo laiku. Atsižvelgiant į pranešime nurodytą informaciją, taip pat atsižvelgiant į turimus žmogiškuosius ir laiko išteklius, pradedamas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės vykdymas per kuo trumpesnį laiką, bet ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo pranešimo gavimo.
A.Kairys paaiškino, kad esant skubiai situacijai, kompetentingo padalinio vadovas ar kitas įgaliotas asmuo AAD darbo metu privalo užtikrinti pareigūno išvykimą vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę ne vėliau kaip per valandą nuo skubaus reagavimo pranešimo gavimo iš pranešimų priėmimo padalinio.
AAD, gavęs skubaus reagavimo pranešimą ne pranešimų priėmimo padalinyje, nedelsiant organizuoja aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės vykdymą. Pareigūnas, vykdantis pasyvųjį budėjimą namuose, privalo išvykti vykdyti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės ne vėliau kaip per 30 minučių nuo skubaus reagavimo pranešimo gavimo.
Turi teisę nereaguoti į pranešimą
„AAD turi teisę nepradėti vykdyti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės, jei gavus pranešimą iš pateiktos informacijos nėra galimybės nustatyti, kur vykdomas ar įvykęs pažeidimas; nurodyta informacija neaiški ar (ir) nėra galimybės nustatyti, kokį pažeidimą rengiamasi padaryti, koks pažeidimas vykdomas ar padarytas ar gali būti padarytas; žinoma, kad nurodyta informacija melaginga“, – teigė direktoriaus pavaduotojas.
2015 metais gauti 1 676 pranešimai dėl galimai neteisėtai vykdomos žvejybos, 2016 m. – 1 350, 2017 m. – 1 276, 2018 m. I ketvirtį – 167, II ketvirtį – 449. A.Kairio teigimu, pranešimų dėl galimai neteisėtos žvejybos gaunama daugiausia gegužės mėnesį.
„Lyginant nuo 2015 m. kasmet gautų pranešimų skaičių, matyti, kad tas skaičius mažėja. Tai sietina ir su suteikta galimybe greitai pranešti apie brakonierius ir su greita aplinkosaugininkų reakcija“, – tikino A.Kairys.
Tačiau į klausimus apie šį konkretų pilietiško Manto užfiksuotą brakonieriavimo atvejį jis taip nieko ir neatsakė. Komentuoti, teigdamas, kad negali to daryti, nepageidavo ir Alytaus skyriaus Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Jonas Jarmalavičius. Būtent su šiuo aplinkosaugininku bendravo ir pats Mantas.