Vilniečio Sauliaus Bajarūno nusikalstama veikla visą laiką buvo tarsi vieša paslaptis, tačiau šis veikėjas iki šiol vaikštinėdavo laisvėje, net tik nusikratydamas visų jam metamų kaltinimų, bet ir beveik išvengdamas žiniasklaidos dėmesio.
Galutiniu ir neskundžiamu Aukščiausiojo Teismo nuosprendžiu, S.Bajarūnas siunčiamas dvejiems metams į pataisos namus. Tai – reali laisvės atėmimo bausmė.
LAT teisėjų kolegija pakeitė tiek tuomečio Vilniaus 3-iojo apylinkės teismo, tiek Vilniaus apygardos teismo nuosprendžius.
Pagal naująjį verdiktą S.Bajarūnas pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje – dėl sukčiavimo nukentėjusiojo Edvardo A. atžvilgiu.
Nuteistasis pripažintas kaltu dėl iš viso 4 nusikalstamos veikos epizodų.
Tuo pačiu LAT panaikino ankstesnę S.Bajarūnui palankaus nuosprendžio dalį, pagal kurią buvo atšauktas areštas teisiamojo turtui, o nukentėjusiojo Edvardo A. civilinis ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu. Klausimas dėl žalos atlyginimo dabar turėtų būti sprendžiamas atskirai.
Kaip anksčiau rašė 15min.lt, dėl neįtikėtinų aferų kaltintas prabangaus gyvenimo mėgėjas S.Bajarūnas pernai iš teismo išjojo ant balto žirgo – po 2013 m. vasarą paskelbto nuosprendžio sėsti į kalėjimą ir mokėti nukentėjusiesiems milijonų jam nebereikėjo.
Tąsyk Vilniaus apygardos teismas netikėtai panaikino ankstesnį apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo įtakingomis pažintimis su Lietuvos socialdemokratų partijos nariais, teisėjais ir futbolo klubo „Žalgiris“ savininku gyręsis S.Bajarūnas už grotų buvo pasiųstas 4 metams ir 9 mėnesiams, o trims nukentėjusiems sostinės verslininkams turėjo sumokėti daugiau kaip 2,7 milijono litų kompensaciją.
Dar 2011 m. liepos 28 d. tuometis Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas įtakingomis pažintimis besigyrusį, tačiau niekur nedirbantį S.Bajarūną buvo pripažinęs kaltu dėl sukčiavimo.
Teismas buvo konstatavęs, kad prabangų gyvenimą mėgęs vyras iš trijų asmenų apgaulės būdu išviliojo didelės vertės svetimą turtą.
Bylos duomenimis, S.Bajarūnas trims klestintiems verslininkams siūlė dalyvauti įvairiuose projektuose, teikė verslo vystymo planus, o investuojant dideles sumas į verslą žadėjo didelį būsimą pelną.
Nustatyta, kad vienam verslininkui S.Bajarūnas per kelis kartus pasiūlė investuoti daugiau kaip 1,5 mln. Lt į žemės sklypų įsigijimą Vilniuje. Vienas iš pirkinių turėjo būti Vilniaus „Žalgirio“ futbolo klubui priklausantis sklypas Žolyno gatvėje.
Kaip anksčiau pasakojo delfi.lt, teismas konstatavo, kad iš verslininkų gaudamas pinigus S.Bajarūnas nutylėdavo, kad turi daug skolų, klaidinančiai sudarydavo autoritetingo ir įtakingo asmens įvaizdį.
Pirmąjį jam nepalankų nuosprendį kaltę kategoriškai neigiantis S.Bajarūnas, viso teisminio proceso metu buvęs laisvėje, galėjo apskųsti aukštesnės instancijos teismui ir tuo sėkmingai pasinaudojo, tačiau kasacinės instancijos teismo procesas vėl viską apvertė.
