Ši istorija sausio 4 d. rytą nutiko Kauno K.Baršausko g. veikiančiame prekybos centre „Lidl“, kai Nijolė, su dar viena kolege, užbėgo nusipirkti valymo priemonių. Kasoje ji padavė 50-ties „valdiškų“, kaip pati sako, eurų banknotą, tačiau pinigų tikrinimo aparatas atsisakė jį priimti. Moteris susimokėjo iš asmeninių lėšų ir jau buvo besisukanti eiti, kai staiga prie jos prišoko apsaugos darbuotojas, pareikalavęs kuo greičiau jam pateikti nepriimtą banknotą.
Likau stovėti prie tų kasų, visi žiūrėjo kaip į kokią vagilką.
„Jis nubėgo prie kitos kasos, patikrino kitu aparatu – išspjovė taip pat. Nieko nepaaiškino, tik informavo, kad kviečia policiją. Pasakė, kad 50 eurų – padirbti. Nors tai turėtų nustatyti ekspertai. Neprisistatė, 50 eurų įsidėjo į kišenę. Sakiau, gerai, palieku savo kontaktus, policija susisieks, nes manęs, kaip įmonės vadovės, laukia svarbūs keli susitikimai, tačiau apsauginis, pasijutęs didžiausiu viršininku, manęs niekur neišleido. Liepė laukti. Neva tai policija išrašys pateisinančią pažymą, kodėl nepasirodžiau darbe. Dar papasakojo, toks pykčio pilnas, kad pats banke buvo atsidūręs tokioje situacijoje. Maždaug, kentėjau aš, dabar kentėk tu. Lyg kerštas. Džiaugėsi, kad įkliuvau. Tikino, kad po to įvykio net pinigų tikrinimo aparatą įsigijo.
Likau stovėti prie tų kasų, visi žiūrėjo kaip į kokią vagilką. Du „Lidl“ darbuotojai priėjo ir paklausė, kas nutiko. Man buvo šokas. Jaučiau didžiulę gėdą, buvo itin nemalonu“, – istoriją ėmė pasakoti Nijolė.
Moteris ėmė svarstyti, kaip padirbti eurai galėjo pakliūti į jos įmonės kasą, juk jie patys aparatu tikrina kiekvieno kliento paduotus pinigus, turguje nesilanko. Prisiminė, kad „Rimi“ mokėjo mokesčius, tad tik taip galėjo tie abejotini eurai atsidurti jos rankose.
„Paprašiau pakviesti „Lidl“ parduotuvės vadovą, tačiau niekas taip ir neatėjo. Policijos laukėme pusantros valandos. Pakilo spaudimas. Ėmė pyktis. Keli žmonės, atpažinę mane, sulaikytą, užėjo į darbą ir darbuotojų klausinėjo, ką prisidirbo vadovė, kad neišleidžiama iš „Lidl“. Visiška gėda. Didžiausia nusikaltėle pavertė. Apsaugos darbuotojas antrą kartą policijai paskambino, tuomet tik ir pasirodė pareigūnai. Beje, jie buvo trys. Skundžiasi, kad trūksta darbuotojų, o į tokį „rimtą“ iškvietimą atvyko trise?“, – stebėjosi Nijolė.
Apklausa – po laiptais
Nesklandumai tuo nesibaigė. Kaunietė buvo nuvesta į prekybos centro administracines patalpas, tiksliau, koridorių. Aplink – sandėliai. Apklausa vyko prie stalelio po laiptais į antrąjį aukštą. Apklausos turinį, įskaitant ir privačius asmens duomenis, girdėjo ne tik apsaugos darbuotojas, bet ir pašaliniai aplink zujantys „Lidl“ darbuotojai.
„Buvau pasmerkta kaip pinigų padirbinėtoja. Pradėjo pildyti dokumentus. Kasininkę pakvietė. Vyko apklausa. Garsiai, su asmens duomenimis. O juk turėtų po vieną apklausti. Įstatymo pažeidimas. Policijos pareigūnai neprisistatė, nepateikė dokumentų. Vienas kito klausinėjo, ką rašyt. Rodos, pirmą kartą susidūrė su tokiu reikalu. Padavė pasirašyti kažką. Žiūriu, datoje nurodyti 2018 m. Sakau, nesirašysiu, nes klaidų yra. O pareigūnė aiškino, kad nieko, pataisys ranka. Tuomet jau aš aiškinau, kad dokumentų gadinti negalima. Ji ranka nubraukė datą ir parašė naują šalia. Paprašiau padėti šalia parašą dėl taisymo. Jai buvo tas pats.
Turėjo ir banknoto poėmio aktą išduoti su pinigo numeriu. Įdėti į voką kupiūrą, užantspauduoti.
Beje, negavau jokios kopijos, jokio dokumento. Apsaugos darbuotojas kopiją pasidarė, man – nieko. Turėjo ir banknoto poėmio aktą išduoti su pinigo numeriu. Įdėti į voką kupiūrą, užantspauduoti. Juk kai daro dokumentų poėmius įmonėse, tokia būna procedūra. O čia – nieko. Absurdas. Kaip jie įrodytų, kad mano tas banknotas? Bet ką galėtų po to pakišti“, – nenustojo stebėtis moteris.
15min šią istoriją ji pasakojo tuomet, kai nuo įvykio buvo praėjęs daugiau nei mėnuo, bet per tą laiką Nijolė nesulaukė jokio rašto iš policijos apie tyrimo eigą.
„Iš savos patirties įmonėje žinau, kad kartais aparatai neatpažįsta labiau susidėvėjusių kupiūrų. Gali būti, kad aparato dirželis susidėvėjo, jį reikia keisti kasmet. Kiekvienos įmonės vadovybė turi turėti kitą aparatą, rimtesnį, kuris dažnai nenaudojamas. Turėjo su juo patikrinti, bet nepatikrino. Buvo kartą, kad „Maximoje“ nepriėmė 20 eurų. Paprašė kito banknoto, padaviau ir jokių problemų nekilo. Reikia viską daryti kultūringai. O čia...
Jaučiausi pažeminta. Kiek laiko dėl to sugaišau. Po pietų teko važiuoti tą dieną pas gydytojus, prastai jaučiausi. Psichologiškai veikia. Esu pikta. Norisi lieti tą pyktį, kaip apsaugininkas ant manęs liejo. Tai gavus parduotuvėje grąžą dabar reikia kaskart prašyti, kad patikrintų aparatu ją? Neduok, Dieve, užstrigs koks nors banknotas. Ką tuomet? Kviesti policiją, uždaryti parduotuvę?“, – ironizavo Nijolė, patikinusi, kad tai – jos pirmas susidūrimas su policija.
Apsaugininkas privalo iškviesti policiją
Kaip 15min teigė „Lidl“ komunikacijos vadovas Valdas Lopeta, parduotuvėse tikrinami didesnių nominalų banknotai, ir, jei kyla įtarimas dėl padirbto banknoto, jis papildomai patikrinamas kitu aparatu, kaip ir buvo padaryta šioje situacijoje.
„Tokių atvejų pasitaiko išskirtinai mažai, tačiau taip atsitikus, visuomet kviečiame policiją. Pinigų tikrinimo aparatai yra nuolat tikrinami ir prižiūrimi, todėl net dviems aparatams nepriėmus banknoto, apsaugos darbuotojas priėmė sprendimą kreiptis į policiją.
Apgailestaujame, kad pirkėjai, patekusiai į šią situaciją, teko sugaišti nemažai laiko ir patirti tam tikrų nemalonumų. Išanalizuosime šią situaciją ir įvertinsime, ką galėtume patobulinti, kad šis procesas ir pati komunikacija vyktų sklandžiau“, – žadėjo V.Lopeta, pakvietęs pirkėjus būti budrius – pasitikrinti kiekvieną gautą didesnio nominalo kupiūrą pagal Lietuvos banko rekomendacijas.
Gresia iki 4-erių metų nelaisvės
Kauno apskrities policija 15min patvirtino, kad sausio 4 d. apie 10.40 val. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai gavo pranešimą, jog Kauno K.Baršausko g. veikiančiame prekybos centre, atsiskaitant už prekes, buvo nustatyta galimai netikra 50 eurų kupiūra. Apie 11.17 val. pareigūnai atvyko į įvykio vietą, – toks iškvietimas priskiriamas C kategorijai (nėra pavojaus žmogaus gyvybei ar sveikatai). Atvykę policininkai atliko pirminius tyrimo veiksmus, surinko pirminę įvykio informaciją.
„Visais atvejais, esant pagrindo manyti, kad gali būti pateiktas netikras banknotas, reikia informuoti policijos pareigūnus bendruoju pagalbos telefonu 112. Atvykus pareigūnams pradedamas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 213 str. 1 d. – dėl netikrų pinigų ar vertybinių popierių gaminimo, laikymo arba realizavimo. Banknotas yra paimamas ir perduodamas Lietuvos bankui reikalingiems tyrimams atlikti. Jei specialistai nustato, kad banknotas nesuklastotas, tačiau yra mechaniškai ar chemiškai paveiktas – išskalbtas ar susidėvėjęs, dėl ko pinigų tikrinimo aparatams sudėtinga atpažinti, banknoto vertės suma pervedama į asmens sąskaitą“, – paaiškino Kauno apskrities policijos atstovė spaudai Justina Kazragytė.
Pasak jos, jeigu nustatoma, kad banknotas vis dėlto yra padirbtas, tuomet ikiteisminio tyrimo metu nustatinėjamas asmuo, kuris paleido į apyvartą netikrą kupiūrą.
Gyventojas, kuriam apgaulės būdu buvo pateiktas netikras banknotas, pripažįstamas nukentėjusiuoju. Civilinio proceso tvarka jis gali reikalauti atlyginti patirtą žalą iš ikiteisminio tyrimo metu nustatyto įtariamojo, į apyvartą paleidusio padirbtą pinigą. Įtariamajam gresia baudžiamoji atsakomybė, numatanti laisvės atėmimą iki ketverių metų.
Banknotas buvo padirbtas
Minėtu atveju, anot J.Kazragytės, Lietuvos bankas pateikė išvadą, kad paimtas banknotas (Nijolės 50 eurų – aut. past.) yra suklastotas. Ikiteisminį tyrimą tęsia ir įtariamuosius siekia nustatyti Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai.
Lietuvos bankas pateikė išvadą, kad paimtas banknotas (Nijolės 50 eurų – aut. past.) yra suklastotas.
Praėjusiais metais, t. y., per 2018 metus, Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate buvo pradėtas 391 ikiteisminis tyrimas, šiemet – 33 ikiteisminiai tyrimai, dėl netikrų pinigų ar vertybinių popierių gaminimo, laikymo arba realizavimo.
„Kauno apskrities policijos pareigūnai ragina gyventojus būti atidiems, ypač apsiperkant turgavietėse bei įvairiose mažose, privačiose prekyvietėse, atsiskaityti kuo mažesnės vertės banknotais, kad būtų kuo mažesnė rizika gauti galimai padirbtą kupiūrą. Visais atvejais atsiskaitant grynais pinigais, vykdant sandorius tarp privačių asmenų, ypač stambesnėmis kupiūromis, siūlome kartu su kitu sandorio dalyviu vykti į banką ir patikrinti gaunamus pinigus.
Primename, kad atpažinti, ar tai tikras eurų banknotas, galima pagal tam tikrus požymius: popierius turi šiugždėti, jaustis spaudos nelygumai; vandens ženklai bei apsauginis siūlelis išryškėja pakėlus banknotą prieš šviesą; blizgančios juostelės ir banknoto nominalo skaičiaus spalvos, kreipiant banknotą turi keistis“, – patarė Kauno apskrities policijos atstovė.