„Teismas neįžvelgė pagrindų, dėl kurių jis negalėtų būti perduotas Nyderlandų Karalystei“, – sakė teisėjas Ernestas Rimšelis.
Perduodamas Lietuvos pilietį Olandijai teismas tai pat pareiškė neįžvelgiantis žmogaus teisių pažeidimų, taip pat, kad Nyderlanduose būtų suvaržytos kitos įtariamojo teisės.
Vilniaus apygardos teismo nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui.
„Be abejonės“, – paklaustas, ar skųs teismo sprendimą, BNS sakė A.Girnio advokatas Andrius Marapolskas. A.Girnys į nutarties paskelbimą ketvirtadienį nebuvo atvykęs.
Teisme paskelbta, kad Roterdamo prokuratūra sausio 15 dieną išdavė Europos arešto orderį kauniečio baudžiamajam persekiojimui. A.Girnys ginčijo Europos arešto orderio išdavimo pagrįstumą, tačiau teismas paskelbė, kad dokumentas atitinka jam keliamus reikalavimus: nurodytos nusikalstamų veikų vietos ir veiksmai.
Teisėjas taip pat pažymėjo, kad, Nyderlandų pareigūnai tiesiogiai ir efektyviai komunikuoja su Lietuvos pareigūnais, o A.Girnys supranta įtarimų esmę.
Įtariama, kad A.Girnys nuo 2013 metų dalyvavo nusikalstamoje veikloje legalizuojant iš prekybos narkotikais gautą pelną.
Bylos duomenimis, buvo išgryninta 7 mln. eurų, už galimą nusikaltimo padarymą A.Girniui gresia laisvės atėmimas šešerių iki aštuonerių metų.
Kaip yra skelbusi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), Nyderlandų mokesčių ir muitų tarnyba, bendradarbiaudama su Lietuvos FNTT ir kitų užsienio valstybių teisėsaugos institucijomis, surengė tarptautinę operaciją, per kurią sulaikyta dešimt asmenų, įskaitant vieną lietuvį. Įtariama, kad jie siekė „išplauti“ apie 20 mln. eurų, gautų iš prekybos narkotikais ir ginklais.
Tarptautiniame tyrime, apimančiame Nyderlandų Karalystę, JAV, Australiją, Maroką ir Lietuvą, išaiškinta, kad vadinamuosiuose anoniminiuose interneto puslapiuose (Dark Web) prekiauta draudžiamomis prekėmis, kaip įtariama, narkotinėmis medžiagomis, ginklais. Paprastam vartotojui sunkiai prieinamuose anoniminiuose puslapiuose už įsigyjamas nelegalias prekes ir paslaugas buvo atsiskaitoma virtualia valiuta – bitkoinais. Ją vėliau virtualios valiutos prekeiviai – „išgrynintojai“ – iškeisdavo į grynuosius pinigus.
Su keliose užsienio valstybėse veikusia asmenų grupe siejamas Lietuvos pilietis Kaune studijuoja ekonomikos magistrantūrą, pagal studentų mainų programą jis yra gyvenęs ir studijavęs užsienyje. Nyderlandų teisėsaugininkai jį įvardija kaip vieną svarbiausių asmenų šioje grupėje.
Manoma, kad tarpininkavimo vaidmuo, bendraujant su nusikalstamu pasauliu, kauniečiui atnešė iki 15 proc. pelno. Įtariama, kad nusikalstama veika vykdyta nuo 2013 iki 2015 metų.
Kauniečiui, kaip ir kitiems įtariamiesiems, inkriminuojamas pinigų plovimas. Tarptautinės operacijos metu atlikta dešimtys kratų Nyderlanduose, Lietuvoje ir kitose valstybėse. Areštuotos prabangios transporto priemonės, grynieji pinigai, bankų sąskaitos ir kiti su nelegalioje prekyboje naudojamais bitkoinais siejami įrodymai.
Bitkoinai gali būti konvertuojami į realią valiutą arba naudojami pirkti internetu prekes bei paslaugas. Šios virtualiosios valiutos nereguliuoja jokios šalies vyriausybė.
FNTT vadovas Kęstutis Jucevičius yra pareiškęs, kad pinigų realizavimas per bitkoinus yra pavojingas reiškinys ir iššūkis teisėsaugai, nes per prekybą bitkoinais gali būti finansuojamas terorizmas.
