Projekto įgyvendinimas buvo patikėtas Lietuvos kriminalinės policijos biurui, kurio partneriais yra Vidaus reikalų ministerija (toliau – VRM), Informatikos ir ryšių departamentas prie VRM, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie VRM, Mykolo Romerio universitetas ir Civilinės aviacijos administracija.
Šiuo metu oro vežėjai privalo perduoti išankstinę informaciją apie keleivius (angl. Advanced Passenger Information, toliau – API). API duomenys iš esmės yra biografiniai, jie apima naudojamo kelionės dokumento numerį ir tipą, tautybę, vardą ir pavardę, gimimo datą, sienos kirtimo punktą atvykstant, transporto kodą, transporto priemonės išvykimo ir atvykimo laiką, visą vykusių keleivių skaičių ir pradinę įlaipinimo vietą.
Kovojant su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu, informacijos, patenkančios į API duomenis, pakaktų tik atpažinti žinomus teroristus ir nusikaltėlius, pasitelkiant perspėjimo sistemas. API duomenys yra oficialūs, nes renkami iš pasų, o asmens tapatybė nustatoma pakankamai tiksliai.
Kuo skiriasi API ir PNR?
PNR duomenys apima daugiau informacijos ir su pastaraisiais susipažinti galima anksčiau negu su API duomenimis. Tokia informacija yra itin svarbi priemonė siekiant įvertinti asmenų pavojingumą, gauti žvalgybinės informacijos ir nustatyti žinomų bei nežinomų asmenų ryšius.
Savo ruožtu, PNR duomenys suteiks galimybę nustatyti asmenis, kurie anksčiau nebuvo įtariami dėl sąsajos su terorizmu ar sunkiais nusikaltimais, bet kurie, kaip matyti iš duomenų analizės, gali būti susiję su tokiomis nusikalstamomis veikomis, todėl juos turėtų išsamiau patikrinti valdžios institucijos. Siekiant išvengti perteklinio asmens duomenų tvarkymo, nustatant PNR duomenų naudojimo kriterijus, bus siekiama juos nustatyti tokiu būdu, kad sistema identifikuotų tik asmenis, kurie gali būti susiję su teroristinių ar tam tikrų rūšių sunkių nusikaltimų padarymu.
Oro vežėjai jau renka ir tvarko savo keleivių PNR duomenis savo pačių komerciniais tikslais. Atitinkamai jiems nereikės nustatyti papildomos pareigos iš keleivių rinkti arba saugoti papildomus duomenis. Taip pat ir keleiviai neturės pareigos pateikti papildomus duomenis, be tų, kurie jau teikiami oro vežėjams.
PNR duomenys bus tvarkomi siekiant atlikti keleivių įvertinimą prieš jų numatytą atvykimą į valstybę ar išvykimą iš jos ir nustatyti asmenis, kuriuos turi papildomai patikrinti valdžios institucijos, nes pastarieji gali būti susiję su įsitraukimu į vienokios ar kitokios rūšies nusikalstamą veiką.
PNR duomenys bus tvarkomi siekiant atlikti keleivių įvertinimą prieš jų numatytą atvykimą į valstybę ar išvykimą iš jos ir nustatyti asmenis, kuriuos turi papildomai patikrinti valdžios institucijos, nes pastarieji gali būti susiję su įsitraukimu į vienokios ar kitokios rūšies nusikalstamą veiką. Atliekant tokį įvertinimą galima palyginti PNR duomenis su informacija, kaupiama duomenų bazėse apie ieškomus asmenis ar daiktus, dėl kurių paskelbti perspėjimai, pagal tokioms duomenų bazėms taikomas ES, tarptautines ar nacionalines taisykles.
Kas vyks sistemai nustačius grėsmę
Automatizuotai tvarkant PNR duomenis, gautas teigiamas rezultatas, t. y. sistemai nustačius grėsmę galintį sukelti asmenį, duomenys turės būti peržiūrimi neautomatizuotu būdu, siekiant patikrinti, ar valdžios institucija turi imtis atitinkamų veiksmų siekiant užtikrinti saugumą.
Kiekviena valstybė narė įsteigia arba paskiria valdžios instituciją, atsakingą vykdyti PNR duomenų rinkimą iš oro vežėjų, jų saugojimą, tvarkymą ir PNR duomenų arba jų tvarkymo metu gautų rezultatų perdavimą. ES valstybės narės turi teisę prireikus prašyti bet kurios kitos valstybės narės pateikti PNR duomenis, kurie saugomi duomenų bazėje.
Gali būti prašoma perduoti kuriuos nors duomenų elementus arba jų derinį. Valstybės narės užtikrina, kad PNR duomenys, kuriuos oro vežėjai pateikė, bus saugomi duomenų bazėje penkis metus nuo jų perdavimo valstybei narei, į kurios teritoriją arba iš kurios teritorijos vykdomas skrydis.
Trakuose vieši ir latviai, ir estai
Trakuose vykstančioje konferencijoje dalyvauja Lietuvos policijos generalinis komisaras Saulius Skvernelis, generalinio komisaro pavaduotojai Algirdas Stončaitis ir Renatas Požėla, Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininkas Algirdas Matonis, Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojai Edvardas Šileris, Andžejus Roginskis ir Artūras Bazys, o taip pat visų projekto partnerių institucijų atstovai.
Į atidaromąją konferenciją atvyko aukšto rango svečiai iš Latvijos ir Estijos – Latvijos valstybinės policijos Centrinės kriminalinės policijos Tarptautinio bendradarbiavimo biuro viršininkas Edgaras Strautmanis ir Latvijos valstybinės policijos Centrinės kriminalinės policijos departamento viršininkas Andrejus Grišinas, Estijos policijos ir sienos apsaugos valdybos Tyrimų biuro viršininkas Rene Kanniste ir Estijos policijos ir sienos apsaugos valdybos Nacionalinės kriminalinės policijos Kriminalinės žvalgybos biuro policijos kapitonas Sergo Eelmae.
