Patekai už grotų Panamoje – esi tuščia vieta. Taip ne be pagrindo jaučiasi vaikinas iš Akmenės rajono, dar 2009-ųjų liepos 17 dieną oro uoste įkliuvęs su kvaišalais ir patupdytas į viena pavojingiausių vietų Panamoje vadinamą „La Joya“ kalėjimą.
Praėjusią vasarą 15min.lt jau išsamiai pasakojo apie už kokaino kontrabandą Panamoje be teismo įkalintą lietuvį, kuris, jo žodžiais tariant, buvo parduotas į vadinamuosius mulus, taip pat portalas publikavo autentiškas paties Gedimino (pavardė redakcijai žinoma – aut. past.) anapus spygliuotų vielų darytas nuotraukas.
Kokaino ir heroino kurjeriu dirbęs, bet nesėkmę patyręs Gediminas tada ryžosi atsiverti portalui 15min.lt jausdamas, kad jo gyvybei Panamos kalėjime gresia mirtinas pavojus. Jo nerimą stiprino tai, kad jautėsi pamirštas ir Panamos, ir Lietuvos institucijų.
15min.lt išsiaiškino, kad nelaimėlio bylą seka abiejų šalių atsakingi pareigūnai. Tačiau praėjus jau daugiau nei trims mėnesiams nuo rašinių publikavimo, Gedimino gyvenime niekas nepasikeitė.
Tiesa, jį ėmė kamuoti dantų skausmai, tačiau jų gydymo, kaip ir bet kokios kitokio pobūdžio pagalbos, lietuvis nesulaukia.
Jokios oficialios informacijos
Lapkritį 15min.lt dar sykį kreipėsi į Lietuvos užsienio reikalų ministeriją (URM) – šių eilučių autorius paprašė atsakingų asmenų informuoti, ar buvo papildomai pasidomėta Gedimino padėtimi Panamoje.
 |
| Kalėjimo aikštelė |
Iš ministerijos Informacijos ir viešųjų ryšių departamento Spaudos ir viešųjų ryšių skyriaus gana operatyviai gautas atsakymas: „Lietuvos URM iki šiol nėra gavusi oficialios informacijos apie jūsų minimo Lietuvos piliečio sulaikymą Panamoje. Lietuvos ambasada Argentinoje ne kartą oficialiai kreipėsi į Panamos URM dėl informacijos apie G.K. sulaikymą, tačiau Panamos institucijos jokio atsakymo nepateikė.“
Tiesa, net ir neturėdami jokių oficialių žinių, Lietuvos atstovai bando sekti Gedimino reikalus tolimoje ir ne itin civilizuotoje šalyje.
Gynėjas paskirtas, tačiau dar nematytas
URM žiniomis, Lietuvos ambasados Argentinoje pareigūnai susisiekė su G.K. bylą tiriančia prokurore, kuri informavo, jog lietuviui yra paskirtas valstybės gynėjas. Gediminas to neneigia, tačiau sako, kad joks advokatas per 16-ka mėnesių „La Joya“ kalėjime nėra nei jam paskambinęs, nei jį aplankęs.
 |
| Sąlygos kalėjime |
Anot URM, Lietuvos ambasados Argentinoje prašymu Prancūzijos ambasados, kuri yra Panamoje, atstovė rugsėjo 23 d. aplankė G.K. kalėjime ir pranešė mūsų šalies pareigūnams apie jo laikymo sąlygas.
Gedimino įkalinimo sąlygos, anot prancūzų pasiuntinės, yra tokios pat, kaip ir visų tame pačiame kalėjime kalinčių kitų valstybių piliečių: kameroje yra po 4 žmones, 2 žmonės turi miegoti ant plono čiužinio ant grindų, kalėjime būna vandens tiekimo sutrikimų, mažai vietos, maistas nėra labai subalansuotas, jei kaliniai nori šviežių vaisių ar daržovių, juos galima įsigyti už pinigus.
Anot Gedimino, dvivietėse kamerose žmonių būna po 6–7, vandens kai kuriose kamerose nebūna niekada, o blogiausia kalėjimo kasdienybėje – grėsmė jo gyvybei dėl rasismo, nes jis yra vienas iš nedaugelio baltųjų.
 |
| Kalėjime vyksta neoficiali prekyba |
Anot Prancūzijos atstovės, kalėjime G.K. turi prieigą prie interneto, gali siųsti laiškus bei telefonu bendrauja su savo šeima Lietuvoje. Tai tiesa – būtent taip jis palaiko ryšį ir su 15min.lt.
URM atstovai stebisi, kad G.K. pats nė karto nesikreipė nei į Lietuvos užsienio reikalų ministeriją, nei į Lietuvos ambasadą Argentinoje. Savo ruožtu Gediminas yra sakęs, jog „mano šeima kreipėsi į daugelį institucijų“, bet jis nėra sulaukęs jokios realios pagalbos iš mūsų šalies pareigūnų.
Skauda dantį? Kentėk!
Naujausiame laiškelyje portalui 15min.lt Gediminas rašo: „Aš vis laukiu, bet niekas čia pas mane nejuda... Skambinau į konsulatą prašyti pagalbos gauti „kelialapį“ į kliniką pas odontologą. Ir jie manęs klausė, kuriame kalėjime esu, kuriame pavilijone esu, koks mano vardas, kokia pavardė, ar turiu šeimą čia, koks mano amžius ir panašiai.. Tai būtų nenuostabu, jei skambinčiau pirmą kartą, bet aš jiems skambinu gal dešimtą kartą! Ir jie vis klausia to paties... Susidaro įspūdis, kad jie apie mane nieko nežino“, – žiniomis, kad tolimojoje Panamoje nieko nauja, dalijasi Gediminas.
Lietuvis rašo toliau: „Tai ką kalbėti apie tai, ką jie turėtų užtikrinti minimaliai... Pavyzdžiui, įsitikinti, ar turiu advokatą ir panašiai... Ar būtų įmanoma kažką padaryti dar? Nes, esu įsitikinęs, jei ir pusę metų tiesiog lauksiu, niekas niekur nepajudės...“
Apie tai, kad rugsėjį jį, kaip teigia URM, lankė Prancūzijos ambasados atstovė, Gediminas nieko neužsimena.
Konsulinis statutas – tik gražūs žodžiai?
Tuo tarpu dar vasarą Lietuvos teisingumo ministro patarėja ryšiams su visuomene Vaida Vincevičiūtė priminė, kaip skamba Konsulinio statuto 18 straipsnio punktai:
1. Jei Lietuvos Respublikos pilietis yra sulaikytas arba atlieka bausmę, arba yra įtariamas padaręs nusikalstamą veiką konsulinėje apygardoje, konsulinis pareigūnas, atsižvelgdamas į buvimo valstybės įstatymus, susisiekia arba prireikus susitinka su šiuo asmeniu jo, jo įgaliotojo atstovo, sutuoktinio (sugyventinio) ar artimųjų giminaičių pagrįstu prašymu.Lietuvos piliečiai turėtų atminti, jog pakliuvus į kalėjimą užsienio valstybėje, jų laukia sunkios gyvenimo sąlygos, nepriteklius, kalbos barjerai, kartais ir draudimas bet kokia forma bendrauti su išoriniu pasauliu, moko URM.
2. Konsulinis pareigūnas Lietuvos Respublikos piliečio prašymu įsitikina, ar jam skirtas gynėjas, suteikta kita vietos įstatymus atitinkanti teisinė pagalba ir skirtas vertėjas, ir prireikus imasi priemonių, kad būtų suteikta tokia teisinė pagalba ir skirtas vertėjas.
3. Konsulinis pareigūnas pagal galimybes palaiko ryšius su Lietuvos Respublikos piliečiu, kuriam atimta laisvė, taip pat įsitikina, ar Lietuvos Respublikos piliečio laikymo sąlygos nėra prastesnės už sąlygas, kuriomis laikomi buvimo valstybės piliečiai.
URM: kalėjimai – ne kurortai!
Naujojoje 15min.lt iš URM gautoje informacijoje pažymima: „Norėtume dar kartą atkreipti sąmoningai ar nesąmoningai nusikalstama veikla užsienyje užsiimančių Lietuvos piliečių dėmesį į tai, kad užsienio valstybėse sulaikytiems asmenims taikomi toje šalyje galiojantys įstatymai, ir Lietuvos konsuliniai pareigūnai neturi teisės reikalauti, kad gydymo ar įkalinimo įstaigose Lietuvos piliečiams būtų užtikrintas geresnis aptarnavimas, nei jis teikiamas vietos gyventojams, bei įtakoti ar kaip nors kitaip kištis į užsienio valstybės teisėsaugos ir kitų institucijų darbą. Lietuvos piliečiai turėtų atminti, jog pakliuvus į kalėjimą užsienio valstybėje, jų laukia sunkios gyvenimo sąlygos, nepriteklius, kalbos barjerai, kartais ir draudimas bet kokia forma bendrauti su išoriniu pasauliu.“
Ką apie Gedimino padėtį Panamoje mano Lietuvos teisingumo ministras Remigijus Šimašius, skaitykite ketvirtadienį 11 val. portalo rubrikoje „Dienos interviu“. R.Šimašius taip pat dalijasi įžvalgomis apie Lietuvą krečiantį pedofilijos skandalą, galimybes įteisinti cheminę kastraciją, bandymus pažaboti Lietuvoje nusikalstamumą.
Vaikino iš Akmenės rajono išpažintis
Kur yra įstrigęs ir kaip jaučiasi, Gediminas 15min.lt jau yra pasakojęs.
„Po sulaikymo aš nebuvau jokioje įstaigoje, negavau pasirašyti jokių dokumentų. Niekas pas mane net nebuvo atvykęs. Nebuvau ir „deklaracijoje“, kuri paprastai atliekama po 2–3 mėnesių, praleistų kalėjime. O ką jau kalbėti apie advokatą, kad ir patį paprasčiausią... Ar apie mano bylos pajudėjimą. Nežinau, nei kur mano byla, nes kas joje yra padaryta... Esu beviltiškoje situacijoje...“ – vasarą guodėsi jaunas lietuvis.
Iš visiškos nevilties Gediminas ryžosi papasakoti apie taip skausmingai žlugusį bandymą prasisukti tarptautiniame narkotikų mafijos versle.Kalėjimo lankytojams geranoriškai rekomenduojama nesiliesti prie sienų, nes jų paviršiuje gausu virusų, vienas prisilietimas beveik garantuoja, pavyzdžiui, hepatitą.
„Esu gimęs Kaune, ilgą laiką gyvenau Akmenės rajone. Buvau suviliotas gero darbo pasiūlymu, bet kai atvykau į Angliją, man buvo liepta vykti į Afriką, Ganos Respubliką. Iš ten buvau priverstas pervežti heroiną į Jungtines Valstijas, Niujorką. Po to atsidūriau čia, Panamoje. Buvau parduotas į vieną iš prekybos žmonėmis sferą, tai yra į narkotikų pervežimą, dar kitaip – mulus...“
Sučiuptas su kokainu ir už grotų uždarytas lietuvis neoficialiai išsiaiškino, kas jam gali grėsti: „Aš čia galiu prabūti nuo 3 iki 10 metų. Čia jiems vienodai, ar tave sučiupo su 500 gramų, ar su viena tona. Nuosprendis priklauso nuo teisėjo nuotaikos... Arba tavo piniginės storio.“
Gediminas papasakojo ir apie šokiruojamą „La Joya-8“ kalėjimo kasdienybę: lyg normaliame gyvenime, už spygliuotų vielų gausu kontrastų tarp skurdo ir prabangos, čia galioja kovos už būvį dėsniai.
Turim mes visko, ko širdis geidžia... Nuo cigarečių iki kokaino... Nuo cicios iki viskio „Black label“... Nuo paprastos nokijos iki prašmatniųjų „Blackberry“ mobiliųjų. Yra net galimybė už 300 dolerių vienai valandai naudotis prostitučių paslaugomis... Bet visa tai tik turtingiesiems, – įspūdžiais iš Panamos kalėjimo dalijosi lietuvis Gediminas.
Neišvedžiodamas lietuvis papasakojo, kaip gyvena pats ir kiti antrarūšiai kaliniai. Kai kuriose kalėjimo kamerose apskritai nėra vandens. Tose, kuriose yra, jis užkrėstas, todėl privalo būti pačių kalinių dezinfekuojamas chloru. Kalėjimo lankytojus prižiūrėtojai geranoriškai įspėja nesiliesti prie sienų, nes jų paviršiuje gausu virusų, vienas prisilietimas beveik garantuoja, pavyzdžiui, hepatitą.
