Vilniaus miesto apylinkės teismas ketvirtadienį paskelbė nuosprendį finansinės piramidės byloje – 53 metų vilnietė I.Šaltis pripažinta kalta dėl sukčiavimo. Jai nuosprendžiu skirta 75 tūkst. litų bauda.
Nukentėjusiems ji turės atlyginti civilinių ieškinių už daugiau nei 1 mln. litų. Nukentėjusieji – garbaus amžiaus žmonės, kurie į Lietuvoje nelegaliai veikiantį banką „Liberty bank“ 2004-2006 metais investavo nemažas sumas eurais ir JAV doleriais. Teisėsauga yra areštavusi Vilniaus senamiestyje esantį moters butą, siekiant, kad būtų grąžinti iš žmonių apgaule išvilioti pinigai.
„Buvo tokia schema, kad pinigus rinko iš žmonių, ir paskui tuos pinigus kažkas savinosi. Tai žmogus, kuris sugeba melu įteigti, kad juoda yra balta – esą pinigai nedings, visi pinigai apdrausti, bet tai buvo melas“ – žurnalistams sakė vilnietis Česlovas, I.Šaltis prieš dešimtmetį patikėjęs 25 tūkst. JAV dolerių – visas santaupas.
I.Šaltis viešbučiuose Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose vedė seminarus apie investavimą, padėdavo interesantams užpildyti dokumentus. Žmonėms buvo aiškinama, kad jų investicijos atsipirks, nes bankas pinigus investuos į nekilnojamąjį turtą ir deimantų kasybą.
Žmonės tikėjo, kad investavę į Kipre veikiantį banką „Liberty bank“, jie gaus 36 proc. dydžio palūkanas. Palūkanas gavo tik kai kurie asmenys. Manoma, kad jos išmokėtos, jog būtų pritraukta dar daugiau žmonių. Dar 7 proc. mokėti už naujai atvestą žmogų.
Kai žmonės imdavo teirautis, kodėl stringa jų finansiniai reikalai, jiems buvo meluojama, jog esą banke atliekamas auditas, ar sulaikytas vadovas.
Laisvės atėmimo bausmė moteriai nepaskirta, nes ji nebuvo nei finansinės piramidės sumanytoja, nei iniciatorė.
Laisvės atėmimo bausmė moteriai neskiriama, nes ji nebuvo nei finansinės piramidės sumanytoja, nei iniciatorė. Taip pat atsižvelgta į jos šeimines aplinkybes, asmenybę.
Be to, teismas paskelbė, kad aferos užuomazgos buvo Latvijoje ir Estijoje, tik paskui sukčiavimai vykdyti Lietuvoje.
I.Šaltis banke oficialiai įdarbinta nebuvo.
Ikiteisminis tyrimas šioje byloje pradėtas 2005 metais pagal Vertybinių popierių komisijos pranešimą. Tarnyba internete taip pa įspėjo gyventojus apie galimą apgaulę.
Byla teismui perduota 2012 metais.
Teismas taip pat nutartimi nusprendė informuoti prokuratūrą apie užsienio šalių piliečių galimai melagingus parodymus šioje byloje.
Kartu su I.Šaltis nuosprendį turėjo išgirsti dar du asmenys, tačiau vienas mirė, kitas pasislėpė ir dabar ieškomas Interpolo.
Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko padėjėjos ryšiams su visuomene Airinės Šerelytės paviešintame pranešime papildomai informuojama, kad teismas nustatė, jog nuteistoji I.Šaltis apgaule savo ir kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą.
Ji, veikdama organizuota grupe, vykdydama „Liberty bank“ akcininkų F.H. kuris yra miręs bei J.S., kuris šiuo metu yra pasislėpęs (vykdoma jo tarptautinė paieška), nurodymus, turėdama tikslą apgaule savo ir kitų naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, per testinį laikotarpį 2004-2006 m., apgaulingai prisistatydama „Liberty bank“, įregistruoto Anžuano salose, įsteigto tikslu vykdyti finansinę apgaulę ir surinkti iš žmonių pinigus, „Holiday Innn“, „Šarūnas“, „Takioji Neris“ ir kt. viešbučiuose ji organizavo seminarus ir, suvokdama, kad jos pateikiama informacija yra klaidinanti, Lietuvos gyventojams siūlė „Liberty bank“ investicines 12 mėnesių ir 10 metų pensijų programas, po nustatyto laiko žadėdama garantuotą mokėjimą atsižvelgiant į įmokėtos sumos dydį, išmokas sumokant per sutartyje numatytą laikotarpį. Kad sukeltų pasitikėjimą siūlomomis programomis, seminaro lankytojams buvo dalinama reklaminė medžiaga, kurioje lentelėmis bei diagramomis buvo pavaizduotas kasmet išmokamų palūkanų dydis ar papildoma kasmėnesinė suma, priklausanti nuo indėlio sumos.
Lankytojams buvo pasakojama, kad lėšos neva bus investuotos į nekilnojamąjį turtą, deimantų kasybą, atsižvelgiant į verslo specifiką ši veikla yra labai pelninga ir investuoti į banko bei investicinių fondų veiklą patikima, nes iš asmenų gautos piniginės lėšos bus panaudotos jų veikloje, o iš gauto pelno asmenims, investavusiems pinigines lėšas, per investavimo sutartyse nustatytą terminą jos bus grąžintos bei sumokėtos palūkanos iki 36 proc., be to, įneštos piniginės lėšos bus neva apdraustos draudimo kompanijoje.
Sudarant investicines sutartis su „Liberty bank“, beje, pasirašytas tik vienos pusės, ir pradžioje dalį procentų išmokant, buvo įgaunamas tiek esančių, tiek naujų investuotojų pasitikėjimas. Taigi, žmonės investuoti patekdavo vieni per kitus, tuo žadant 7 proc. už naujai atvestą žmogų. To nebuvo siūloma viešai ir iš išorės, nepažinodami jau įtrauktų investuotojų, žmonės nepatekdavo. Taip išsivystė finansinė piramidė su struktūromis.
Investicinius „Liberty bank“ produktus reklamavo kompanija „Beluga Services Limited“, kurios vardu atstovavo ir veikė I.Šaltis.
Teismas nustatė, kad įmonė „Beluga Services“ nėra registruota Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre, tačiau I.Šaltis žmonėms prisistatinėjo kaip minėtos kompanijos direktorė, būdama menama direktore nesirūpino, jog ši kompanija, o kartu ir „Liberty bank“, kadangi „Beluga Services LTD“ Lietuvoje veikė kaip šį banką pristatanti oficiali bendrovė, gautų teisės aktų reikalaujamas licencijas, reikalingas veikti Lietuvoje, taigi, tuo suklaidino nukentėjusiuosius dėl „Liberty bank“ ir „Beluga Services LTD“ veiklos teisėtumo Lietuvos Respublikoje.
Teismas pažymėjo, kad nėra jokių duomenų apie tai, jog „Liberty bank“ būtų investavęs į nekilnojamąjį turtą ar deimantų kasybą. Nenustatyta „Liberty bank“ kaip finansinės institucijos egzistavimo faktas.
Nuteistoji I.Šaltis savo kaltės nepripažino, parodė, jog ji yra tokia pati nukentėjusioji kaip ir visi kiti, nes investavo pinigus, naudos ir atlyginimo negavo.
Tas pats apgaulės mechanizmas buvo taikomas ir darant nusikalstamą veiką dėl „New Idea AG“. Papildomai buvo teigiama, jog investuojant į minėtą kompaniją, bus galima atgauti pinigus iš „Liberty bank“.
Išnagrinėjęs bylą per itin trumpą laiką (pusantrų metų), bylos nagrinėjimo eigoje teismas kreipėsi į eilę užsienio valstybių, fizinius ir juridinius asmenis su prašymais apklausti gyvenančius tose šalyse liudytojus, pateikti bylai reikšmingus dokumentus, bankų išrašus ir kt., apklausęs 173 nukentėjusiuosius, virš 40 liudytojų bei ištyręs kitus įrodymus, teismas nusprendė I.Šaltis pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį ir skyrė nuteistajai 600 MGL (75000 Lt) baudą.
Be to, I.Šaltis turės atlyginti nukentėjusiesiems civilinius ieškinius, kurių suma yra bemaž 4 milijonai litų.
Skirdamas bausmę nuteistajai, teismas atsižvelgė: į tai, jog I.Šaltis nebuvo „finansinės piramidės“ sumanytoja ar organizatorė, finansinė piramidė pirmiausiai susikūrė ir veikė kitose valstybėse (Estijoje, Latvijoje) ir tik po to plito Lietuvoje; į tai, jog ikiteisminis tyrimas pradėtas gana seniai, dar 2005 metais ir truko ilgą laiką, kai tuo tarpu byla teisme gauta 2012 m. balandžio 16 d.; į tai, kad pareikštų civilinių ieškinių priteista turtinė žala yra labai didelė.
Atkreiptinas dėmesys, kad patys šios „finansinės piramidės“ organizatoriai, sumanytojai, kalčiausi asmenys nenuteisti – vienas jų miręs, kitas pasislėpęs, kitiems užsienio valstybių asmenims baudžiamosios bylos dėl nusikalstamos veiklos Lietuvos Respublikoje neiškeltos. Teismas sprendė klausimą tik dėl kaltinamosios I.Šaltis kaltės ir jos veiksmų.
Teismas taip pat nutarė pranešti Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrai apie liudytojus iš Latvijos ir Estijos davusius melagingus parodymus šioje byloje.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas.
