Laiškas su gundančiu pasiūlymu
Vieną gražią dieną jūs elektroniniu paštu galite gauti laišką, kuriame išvysite netaisyklinga lietuvių kalba parašytą tekstą, tikėtina verstą, naudojantis „Google“ vertėju. Jame Jungtinėje Karalystėje ar kitoje užsienio šalyje gyvenantis asmuo, neva paveldėjęs didžiulį palikimą, prašys jūsų pagalbos dėl to palikimo gavimo ir pasiūlys su juo susisiekti nurodytu elektroniniu adresu.
Išanalizavus internete pasiekiamą informaciją, galima konstatuoti, kad jūs tapote gana populiaraus visame pasaulyje sukčiavimo būdo objektu. Jį dažniausiai naudoja nusikaltėliai iš Afrikos šalių.
Principas yra toks: sugalvojama įtikinama istorija apie paveldėtą didžiulį turtą, į kurią įpinama tikrų, žiniasklaidoje aprašytų įvykių. Ši istorija išverčiama į šalies, kurioje gyvena adresatas, kalbą. Internetu surenkami laisvai prieinami elektroninio pašto adresai, kuriais ir išsiunčiama tūkstančiai laiškų su tokiu pat pagalbos prašymu. Prašyme nurodoma, kad, norint paimti paveldėtus pinigus, jam neva būtina pagalba. Už tą pagalbą siūlomas tiesiog pasakiškas atlygis. Ir jei žmogus užkimba už tokio milijono verto pasiūlymo, iš jo pradedami vilioti pinigai. Pirmiausia prašoma į sukčių nurodytas sąskaitas užsienio bankuose pervesti pinigų už neva tam tikras teisines ir kitokias procedūras, būtinas atlikti paveldėjimui gauti.
Pasaulyje lengvatikių, nukentėjusių nuo tokio sukčiavimo būdo, nėra daug. Tačiau jų vis dėlto atsiranda. Tarp jų yra ir šiauliečių.
Šiaulietės turtus išviliojo „pulkininkas“
2012 m. viena šiaulietė, patikėjusi sukčiaus pažadais atvykti pas ją su milijonais, prarado beveik 200 000 litų.
Viskas prasidėjo nuo viename interneto pažinčių portale įdėto Genutės (vardas pakeistas) skelbimo. Rugsėjo pradžioje 51 metų moteris sulaukė labai lakoniško laiškelio – „Hello“. Ji brūkštelėjo, kad angliškai nekalbanti. Tačiau netrukus sulaukė įtaigaus prašymo įsijungti „Google“ vertėją. Genutė prašymą įvykdė ir buvo labai maloniai nustebinta, kad su ja bendrauti veržėsi 52 metų JAV karinių pajėgų pulkininkas leitenantas Ray Davidsonas, šiuo metu esantis misijoje Afganistane, o šiaip gyvenantis Floridos valstijoje, Majamyje.
Visą savaitę diena dienon „Google“ vertėjas intensyviai plušo versdamas lietuvaitės ir amerikiečio laiškelius. Vieną dieną moteris sulaukė apgailestaujančios žinutės, kad jų susirašinėjimas gali nutrūkti, nes baigia nudusti jo kompiuterio akumuliatorius, o naujo jis nusipirkti negali, nes būdamas misijoje, negali turėti grynųjų pinigų.
Kai Genutė jau norėjo akumuliatorių pirkti ir siųsti į Afganistaną, paaiškėjo, kad Ray negali iš savo bazės išeiti į miestą, vadinasi, negalės ir atsiųsto paketo paimti. Tačiau jis rado išeitį. Pasirodo, kartu su juo tarnaujantis bičiulis yra gydytojas, kuriam privalu periodiškai grįžti į JAV pasiimti medikamentų, būtinų kariams. Va, jo žmonai lietuvė ir galėtų pervesti 150 JAV dolerių, už kuriuos amerikietė nupirksianti bateriją ir per savo vyrą perduosianti jam. Tai buvo pirmasis šiaulietės pervedimas į naujojo pažįstamojo sąskaitą.
Dar po savaitės Genutė sulaukė laiško su nuotrauka, kurioje buvo lagaminas, prikimštas dolerių, ir pagalbos prašymas. Ray pasakojo, kad lagamine yra 3,8 milijono dolerių, kuriuos jis Afganistane sąžiningai užsidirbo, tačiau negali jų iš tos šalies išsivežti. Jei jį sulaikytų su šiais pinigais, jam grėstų karinis tribunolas.
Vyras teigė, kad planuoja lapkritį baigti tarnybą ginkluotosiose pajėgose, išeiti į pensiją, Lietuvoje nusipirkti automobilį, namą ir jame apsigyventi su Genute. Ir pabaigoje vyras pridūrė sugalvojęs išeitį, tik reikia, kad Genutė jam padėtų.
Pagalba iš pradžių pasirodė niekinė – moteriai reikėjo pasaugoti tą lagaminą su milijonais, kuriuos jai atvežtų Ray paprašytas Vokietijos diplomatas.
Moteriai milijonu kvepiantis pasiūlymas pasirodė patrauklus. Jai buvo duota žinia, kad diplomatas per Dubajų ir Ganą jau pajudėjo link Lietuvos. Ray Genutę įspėjo, kad lagaminą gabenantis vyras nežino, kas lagamino viduje ir nurodė jai, vokiečiui nematant, iš lagamino išimti voką, kuriame yra 15 000 dolerių, ir įteikti jį diplomatui kaip atlygį.
Po kurio laiko moteris sulaukė žinutės iš diplomato, kad jis Ganoje turi problemų, pareigūnai nori patikrinti jo gabenamą lagaminą, o jis nenori leisti to daryti, todėl jam reikalingi pinigai dokumentams, liudijantiems, kad lagamine nėra narkotikų, pinigų ir ginklų, įsigyti. Po šios problemos sekė dar daug kitų.
Genutė net 27 kartus pervedė įvairias pinigų sumas į diplomato ir Ray nurodytas sąskaitas – dokumentams, bilietams įsigyti, gyvenimui viešbutyje ir t.t. Kadangi moteris pinigų neturėjo, ji bankui įkeitė savo butą, naudojosi greitųjų kreditų paslaugomis, skolinosi iš giminių ir pažįstamų. Iš viso moteris nežinia kam pervedė 196 592 litus. Ray Davidson, žinodamas, kad moteris jį „gelbėja“ skolintais pinigais, vis ramino, kad visus savo išleistus pinigus ji galėsianti pasiimti iš milijonais dolerių prikimšto lagamino.
Kai lagamino gabenimo istorija užsitęsė pernelyg ilgai, Genutės širdelėje sukirbėjo įtarimas, ar ne į sukčių pinkles ji pateko. Savo abejones išsakiusi susirašinėjimo draugui, ji išgirdo patikinimą, kad tikrai nesąs sukčius, jis tik nenori prarasti savo milijonų, kuriuos yra užsidirbęs kartu su vienu Afganistano verslininku.
Lapkričio 21 d. Ray paprašė dar 4 500 dolerių, kurių neva reikia sumokėti JAV federalinei tarnybai, siekiant įrodyti, jog lagaminu gabenami pinigai yra uždirbti sąžiningai. Moteris, supratusi, kad vis tik ji bus patekusi į sukčių pinkles, kreipėsi į policiją.
Vietoj lengvo uždarbio – negrąžintas kreditas
2007 m. dvidešimt ketverių metų šiaulietis, susigundęs lengvu uždarbiu, irgi užkibo ant elektroniniu paštu atsiųsto sukčių „komercinio pasiūlymo“.
Rašė jam nepažįstamas vyras, prisistatęs Algimantu Vainausku iš JAV. Žmogus prašė pagalbos, atsiimant rublinius indėlius. Laiško gavėjas turėjo atsidaryti sąskaitą banke, sudaryti sutartį dėl internetinės bankininkystės ir pranešti visus sąskaitos rekvizitus, slaptažodžius ir kodus, kad į šią sąskaitą nepažįstamasis galėtų susigrąžinti turėtus rublinius indėlius. Už šią paslaugą vyras iš už Atlanto pažadėjo šiauliečiui pervesti 500 JAV dolerių. Kad būtų įtikinamiau, A.Vainausku prisistatęs asmuo atsiuntė savo JAV piliečio paso kopiją ir nuotrauką.
Šiaulietis labai apsidžiaugė tokia likimo atsiųsta dovanėle ir išpildė nepažįstamojo prašymą. Tačiau atlygio už padarytą paslaugą taip ir nesulaukė. Bet sulaukė laiško, tik jau ne elektroninio, o paprasto, su dar viena staigmena. Laišką jam rašė UAB „Mobile Credit Baltic“. Bendrovės darbuotojai priminė, kad šiaulietis yra paėmęs trumpalaikę paskolą ir pamiršo ją grąžinti.
24-metis suprato, kad elektroninis laiškas su pagalbos prašymu tebuvo gudriai paspęstos sukčių pinklės. Pastarieji, išgavę jo asmens duomenis, jais pasinaudojo ir be jo žinios paėmė 350 litų trumpalaikę paskolą. Žinoma, jos negrąžino. Tada kreditoriai ir atsiuntė žmogui, kurio vardu paimta paskola, priminimą apie kreditą. Kartu su palūkanomis jis siekė jau 455 litus.
Taigi elektroninė erdvė tampa sukčių kloaka. Ir nebūtinai jie turi gyventi už jūrų mariu, kaip kartais prisistato. Tai gali būti ir už sienos gyvenantis jūsų kaimynas, sumaniai besinaudojantis kompiuterinių technologijų pasiekimais, kurie sudaro galimybę suformuoti įspūdį, jog laiškai atplaukia iš svečioje šalyje gyvenančių asmenų.
